Geriausių fantastinių filmų verta pabaisa, kuri tikrai gyveno Žemėje - dygliuotas, raguotas ir labai pavojingas plėšrūnas  (1)

Jei galėtumėte panerti į Žemėje egzistavusius vandenynus prieš 500 mln. metų, tada turbūt išvystumėte keistą, dygliuotą, ragus turinčią būtybę, plaukiančią per vandenyno gelmes. Ši pabaisa tikriausiai būtų bandžiusi su savo apvalia ir ilčių pilna burna pasigauti kokio nors grobio. Jei pasisektų, dar pamatytumėte ir daug mažesnį ragą, plaukiantį šalia pabaisos.

Kinijos, Australijos ir Vokietijos paleontologų komanda atrado būtent mažą raguotą fosilizuotą būtybę 518 mln. metų senumo skalūne Junane, Kinijoje. Rago formos būtybė yra senovinio plėšrūno, nariuotakojo Lyrarapax unguispinus jauniklis. Šis plėšrūnas medžiojo Žemės vandenynuose maždaug prieš 540-490 mln. metų, Kambro laikotarpiu.

Išmatavus jauniklį, buvo išsiaiškinta, kas jis yra 18 milimetrų ilgio. Šis mažylis yra pilna ir mažiausia kada nors rasta Lyrarapax unguispinus fosilija. Žurnale „National Science Review“ tyrėjai rašo, kad ši būtybė „buvo gimusi žudyti“.

„Jauniklis savo morfologija panašus į suaugėlį. Pilnai išsivysčiusios priekinės galūnės ir burna rodo, kad Lyrarapax unguispinus pradinėje savo vystymosi stadijoje buvo puikiai gamtos aprūpintas plėšrūnas“, – rašoma žurnale.

Šio mažylio-žudiko medžioklės įrankiai suteikia papildomų įrodymų, kad Kambro laikotarpiu įvyko didelis gyvybės suaktyvėjimas. Manoma, kad naujų būtybių atsirado dėl daugėjančių plėšrūnų skirtingose vandenyno vietose.

Iš pabaisos – dabar sutinkami gyvūnai

Lyrarapax unguispinus yra protėvis skorpionams, vorams ir vėžiagyviams - tačiau kitaip nei šie žmonėms puikiai žinomi gyvūnai, pabaisa galėjo išaugti iki metro ilgio. Šios būtybės tuo metu buvo galingiausi plėšrūnai ir savo medžioklės darbą atlikdavo puikiai .

Kiekvienas Lyrarapax unguispinus - net ir jauniklis - turėjo kietą, raguotą galūnę galvos priekyje, kuri buvo naudojama sugauti grobį. Kad įsivaizduotumėte, kaip šie baugūs ragai atrodė, pažiūrėkite kaip atrodo dabar sutinkamas nariuotakojas – telifonas (angl. vinegaroon). Taip jis vadinamas, nes kilus pavojui, išpurškia dvi skysčio, panašaus į actą, sroves.

Jei jus pagautų Lyrarapax unguispinus, tai baisiausia turėtų būti pakliūti į jo ilčių pilną burną. Šis plėšrūnas priklauso nariuotakojų grupei, vadinamai Radiodont - kas gali būti verčiama kaip „dantys spinduliu“. Tai reiškia, kad jų apvaliose burnose dantys buvo išsidėstę 360 laipsnių kampu.

Faktas, kad net ir jaunikliai gimdavo su pilnai išsivysčiusiomis burnomis ir ragais, gali būti įrodymas, jog rūšys, atsiradusios Kambro laikotarpiu, turėjo susidurti su labai didele konkurencija. Tokia apsauga suteikė gyvūnams progą greitai ir užtikrintai vystytis.

„Plėšrūnų gyvenimo būdas iš tam tikrų Radiodontų palikuonių prideda daugiau sunkumų Kambro laikotarpio jūros gyvenimui, ir tikriausiai turėjo sukelti daugiau streso tam tikroms gyvūnų grupėms. Daug plėšrūnų, atsiradusių ankstyvajame gyvūnų formavimosi laikotarpyje, buvo neabejotinai didelis veiksnys, lemiantis morfologines ir ekologines naujoves, atsiradusias Kambre“, – rašoma žurnale.

Kitaip sakant, Kambro laikotarpis buvo visiškas jauniklis-valgo-jauniklį pasaulis. Turėtume būti dėkingi, kad mūsų kūdikiai neturi susidurti su tokiu pačiu iššūkiu.

Parengta pagal „LiveScience“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(9)
(2)
(7)

Komentarai (1)