Naujas tyrimas skelbia įrodymus, jog pagaliau atskleidė sapnų kilmę  ()

Sapnavimas yra vienas keisčiausių dalykų, kokius mes tik patiriame. Per visą raštišką žmonijos istoriją buvo nuolat klaidžiojama spėliojant, kodėl miegant mūsų mintys mums miegant būna tokios aktyvios. Galiausiai, naujas tyrimas skelbia įrodymus, atskleidžiančius sapnų kilmę – ir greičiausiai jie nieko nenustebins.

Pasak Swansea universiteto (Jungtinė Karalystė) Miego laboratorijos tyrėjų komandos, sapnai tikrai mums padeda apdoroti mūsų emocijas ir atsiminimus, kuriuos sukaupėme būdravimo metu. Ši idėja nėra nauja – ją XX a. pradžioje iškėlė dar Sigismundas Freudas, ir jis šį reiškinį vadino „dienos likučiais“ (angl. day residues).

Kiti papildomi tyrimai suvokimą apie tokį ryšį tik sustiprino. Problema ta, kad sapnus labai sunku tyrinėti – nes jie vyksta kažkieno kito galvoje, ir su juo tuo metu neįmanoma komunikuoti. Mokslininkai (kol kas) neturi įrankių, kurie leistų stebės sapnus tiesiogiai, tad turi pasitikėti sapnavusiojo atsiminimais – ir kaip žinome, tai ne visada yra paprasta.

Bet Sweansea universiteto komanda atrodo surado sėkmingą formulę: jie aptiko, kad emocinis intensyvumas būdravimo metu atitinka sapnuojančių smegenų aktyvumą – o taip pat ir sapnų turinį. Mokslininkai pasikvietė 20 studentų, kuriems dažnai pavyksta prisiminti, ką sapnavo. Pirmiausia studentai turėjo 10 dienų registruoti savo kasdienę veiklą, žymėdami pagrindinius užsiėmimus, kuriems tenka daugiausia laiko.

Taip pat – asmeniškai svarbius ir emocingus įvykius bei bet kokias nerimą sukeliančias situacijas. Kiekvienu iš šių registruojamų dalykų atveju tiriamieji turėjo pažymėti, kaip tie dalykai juos paveikė ir įvertinti emociją skaičių skalėje. Pradedant dešimtosios dienos vakaru, studentai praleido keletą dienų laboratorijoje, kur buvo stebimi neinvazinėmis priemonėmis – encefalografinėmis kepuraitėmis.

Šios stebėjo ir įrašinėjo smegenų bangas, susijusias su lėtosiomis miego bangomis (didžiąja nereguliaria veikla, angl. large irregular activity, LIA) ir staigių akių judesių faze (angl. rapid eye movement, REM) – theta faze. 10 minučių po kiekvieno iš šių miego ciklo pradžios mokslininkai žadindavo tiriamuosius ir klausinėjo, ką šie sapnavo. Tada šie sapnai buvo lyginami su studentų dienoraščiais ieškant koreliacijų.

Ir koreliacijos buvo aptiktos. Įvykių kiekis dienoraščiuose pasirodė susijęs su theta bangų intensyvumu – tad kuo daugiau žmogus patirdavo visko būdraudamas, tuo intensyvesnis buvo jų REM miegas. Tačiau ne lėtųjų bangų miego fazėje.

Kitas laukiantis tyrimų žingsnis – bandymai, ar theta bangas gali sukelti binauralinis ritmas, mokslininkai nori patikrinti ar taip įmanoma žmogų paskatinti sapnuoti savo nesenas patirtis. Jei ši idėja pasitvirtins, tai bus galima naudoti pasyvioje terapijoje.

Parengta pagal „Science Alert“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(10)
(5)
(5)

Komentarai ()