Mokslininkai suabejojo ankstyviausių gyvybės Žemėje pėdsakų įrodymais (0)
Australijos mokslininkams 2016 m. pateikus įrodymų, kad gyvybė Žemėje jau egzistavo prieš 3,7 mlrd. metų, apie 220 mln. metų seniau, nei rodė ankstesni duomenys, šis atradimas buvo laikomas labai svarbiu ir netgi skatino ieškoti gyvybės Marse pėdsakų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau kita mokslininkų grupė dabar užginčijo šį atradimą, grindžiamą pirmykščių Grenlandijos uolienų analize. Paskelbtoje studijoje sakoma, kad dariniai, laikyti mikroorganizmų veiklos įrodymais, iš tikrųjų susidarė vykstant geologiniams procesams, veikiant aukštai temperatūrai ir dideliam slėgiui.
Šio ginčo esmė – ar dėmesio centre atsidūrę kūgio pavidalo dariniai iš tikrųjų yra stromatolitai: sluoksniuotos struktūros, susidarančios dėl vandenyje gyvuojančių mikrooorganizmų veiklos.
Ankstesnių seniausiais laikytų patvirtintų stromatolitų amžius yra 3,45 mlrd. metų. Jų buvo rasta senose Australijos uolienose.
Manoma, kad gyvybė Žemėje atsirado praėjus apytikriai milijardui metų po planetos susiformavimo, o pastangos tiksliai nustatyti, kada tai įvyko, turėtų padėti suprasti, kokios buvo šio įvykio aplinkybės ir kaip gyvybė toliau vystėsi.
Mokslo žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje Kalifornijos technologijų instituto mokslininkė Abigail Allwood ir jos bendradarbiai savo išvadas grindžia ginčijamų darinių trimačio pavidalo, jų erdvinės orientacijos ir cheminės sudėties analize.
Pasak jų, darinių trimačio pavidalo analizė rodo, kad numanomos fosilijos nepasižymi sluoksniuota struktūra, itin būdinga stromatolitams. Mokslininkai tvirtina, kad nuodugnus tyrimas leidžia daryti išvadą, jog banguoto pavidalo tarpsluoksnis veikiau yra susidaręs uolienoms natūraliai deformuojantis vykstant metamorfizmo procesui.
Be to, A. Allwood komanda neaptiko jokių mikroorganizmų veiklos cheminių pėdsakų.
„Manome, kad dabartiniai įrodymai nepalaiko interpretacijos, kad šie dariniai yra 3,7 mlrd. metų senumo stromatolitai“, – pabrėžė tyrėjai.
Straipsnio autoriai taip pat rašo, kad ši analizė turėtų tapti „pamokančia istorija“ gyvybės Marse ieškotojams, interpretuojantiems Raudonosios planetos uolienų darinius.
Paryžiuje įsikūrusio Žemės rutulio fizikos instituto geomikrobiologas Markas Van Zuilenas sakė, kad pakartotinio vertinimo išvados yra įtikinamos ir veikiausiai rodo, kad Australijoje rastos stromatolitų liekanos turėtų atgauti seniausių gyvybės Žemėje įrodymų statusą.
„Šie stebėjimai suteikia tvirtų įrodymų apie fizinę uolienų deformaciją, taigi, pateikia stebėtų darinių nebiologinį paaiškinimą“, – sakoma „Nature“ paskelbtame šio mokslininko komentare.
Su Australijoje esančio Volongongo universiteto profesoriumi Allenu Nutmanu, vadovavusio tyrimui, tapusiam 2016 m. paskelbtų išvadų pagrindu, kol kas nepavyko susisiekti.
