Ką Stephenas Hawkingas manė apie Dievą? Vienas garsiausių mūsų laikų mokslininkų turėjo tvirtą nuomonę  (12)

Garsus fizikas, profesorius ir knygų autorius Stephenas Hawkingas didžiąją dalį laiko praleisdavo prie savo darbo stalo Kembridžo universitete, tačiau per gyvenimą parengti darbai rodo, kad mintyse jis klajojo po juodųjų skylių gelmes ir kosmosą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkui visada buvo įdomus Visatos susikūrimo momentas, kai mūsų Žemė pirmą kartą „įkvėpė“. Nors S.Hawkingui teko dalyvauti daugelyje diskusijų, kuriose jam būdavo užduodami tokie klausimai, kaip kad - iš kur mes atsiradome? Koks mūsų tikslas šioje Žemėje? Ar mes vieni? – jis visada atsakydavo kaip mokslininkas, o tai dažnai nuvildavo religinguosius.

S.Hawkingas savo paskutinę knygą „Trumpi atsakymai į Didelius klausimus“, išleistą spalio 16d., pradeda nuo dešimties esė, kuriose kalba apie, turbūt, seniausiai diskusijas keliantį ir religijai labai svarbų klausimą: ar yra Dievas?

Profesoriaus atsakymas tikrai neturėtų nustebinti tų, kurie jau ilgiau seka jo darbus. „Aš manau, kad Visata buvo sukurta spontaniškai, iš nieko, pagal mokslo dėsnius. Jei sutinkate su manimi, tai jau seniai turėjote savęs paklausti – o koks čia tada yra Dievo vaidmuo?“, – rašo S.Hawkingas.

Mokslininkas visą savo gyvenimą rėmė Didžiojo sprogimo teoriją – idėją, kad Visata atsirado sprogus dalelei, kuri buvo mažesnė už atomą. Iš to atsirado visa materija, energija, Visatos erdvė, kosmosas, kurį suvokiame dabar. S.Hawkingui ir kitiems mokslininkams, mąstantiems kaip jis, gravitacija, reliatyvumo teorija ir kvantinės fizikos dėsniai bei kai kurios kitos mokslinės taisyklės gali paaiškinti viską, kas yra, buvo ar dar bus Visatoje.

„Jei kas nors nori, gali sakyti, kad dėsnius sukūrė Dievas, tačiau yra daugiau apibūdinimų kas Jis yra – nei įrodymų, kad Jis egzistuoja“, – rašo profesorius. Visatoje, kurios veikimą pagrindžia įvairūs moksliniai dėsniai, vienintelis vaidmuo, tenkantis visagalei dievybei, galėtų būti tos mažos dalelės sukūrimas – iš kurios ir atsirado Visata. Tai būtų Dievas, kuris sukėlė Didįjį sprogimą ir pasitraukė į šalį stebėti, kas įvyks toliau.

„Ar Dievas sukūrė kvantinius dėsnius leidusius įvykti Didžiajam sprogimui? Nenoriu nieko įžeisti, bet manau, kad mokslas įtikina daug labiau, nei Dievas“, – teigia S.Hawkingas. Mokslininko paaiškinimas prasideda nuo kvantinės mechanikos, kuri paaiškina, kaip elgiasi subatominės dalelės.

Kvantikoje yra gan įprasta matyti tokias subatomines daleles, kaip protonai ir elektronai, kurie atsiranda iš nieko, šiek tiek pabūna vienoje vietoje ir tada pradingsta į visiškai kitą vietą. Kadangi ir Visata kažkada buvo subatominės dalelės dydžio, tikėtina, kad ji elgėsi panašiai ir Didžiojo sprogimo metu.

„Visata, kuri yra protu nesuvokiamai didelė ir kompleksiška, galėjo atsirasti visiškai nepažeisdama gamtos dėsnių“, – rašo profesorius. Žinoma, iki šiol pateikti faktai nepaneigia teorijos, jog Dievas galėjo sukurti protono dydžio singuliarumą (begalinio tankio materijos būsenos Visata prieš Didįjį Sprogimą), o vėliau priversti jį sprogti, tačiau profesorius ir čia turi mokslinį paaiškinimą. Kaip pavyzdį jis ima juodųjų skylių fiziką – mirusių žvaigždžių, kurios yra tokios tankios, kad niekas, net šviesa, negali išsigelbėti nuo jų traukos.

Juodoji skylė, kaip ir Visata, prieš Didįjį sprogimą sudarė singuliarumą. Šioje masėje gravitacija yra tokia stipri, kad iškraipo laiką taip pat kaip šviesą ir kosmosą. Kitaip tariant, juodosios skylės gilumoje laikas neegzistuoja. Kadangi Visata prasidėjo nuo singuliarumo, laikas egzistuoti prieš Didįjį sprogimą negalėjo. Todėl S.Hawkingo atsakymas į klausimą kas buvo prieš Didįjį sprogimą yra, kad „laiko prieš Didįjį sprogimą apskritai nebuvo“.

„Štai čia mes pagaliau randame kažką kas neturi jokios priežasties, nes nebuvo laiko tai priežasčiai atsirasti. Man asmeniškai tai reiškia, kad nėra galimybės jog egzistuoja kūrėjas, nes nėra laiko, kuriame kūrėjas galėjo egzistuoti“, – teigia S.Hawkingas.

Žinoma, šis argumentas neperkalbės religingųjų, tačiau tai niekada ir nebuvo fiziko tikslas. Kaip mokslininkas, jis norėjo suprasti kosmosą ir siekė išmokti viską ką galėjo apie mus supančią savarankišką Visatą. Be to, nors jo požiūris į Visatą gali padaryti Dievą ir gamtos dėsnius visiškai nesuderinamus, tikėjimui, vilčiai, stebuklams ir dėkingumui vistiek lieka daugybė vietos.

„Mes turime tik vieną gyvenimą įvertinti Visatą ir tam aš esu labai dėkingas“, – rašo S.Hawkingas savo paskutinės knygos pirmąjame skyriuje.

Parengta pagal livescience.com.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(103)
(18)
(85)

Komentarai (12)