Geriausias pragaro analogas? Tai vulkaniškai aktyviausias objektas Saulės sistemoje - šimtai veikiančių ugnikalnių, o lava išspjaunama į kelių kilometrų aukštį (Video) (4)
Mokslininkų susidomėjimą kelia ne tik tolimi ir paslaptingi kosmoso objektai, bet ir artimesni objektai, esantys Saulės sistemoje – apie kuriuos nežinome dar daugybės dalykų. Vienas iš jų yra Jupiterio palydovas, pavadinimu Ijo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šį gan keistą pavadinimą turintis Jupiterio palydovas pasižymi didžiausiu vulkaniniu aktyvumu Saulės sistemoje. Jame yra šimtai ugnikalnių, o kai kurie iš jų išspjauna lavą į ne vieno kilometro aukštį. Ijo veikia gravitacija net iš kelių pusių – iš vienos pusės jį traukia Jupiteris, o iš kitos – du kiti Jupiterio palydovai, kurie nutolę kiek tolėliau nuo dujų milžino – Europa ir Ganimedas. Būtent šios gravitacinės jėgos lemia Ijo vulkaninį aktyvumą.
Be to, dėl šių gravitacinių jėgų Ijo orbita išsikreipia ir yra elipsės formos. Taip pat šios jėgos gali išpūsti Ijo paviršių net 100 metrų. Tai galima palyginti su Žemėje vykstančiais potvyniais, kuriuos sukelia Mėnulis. Tačiau Mėnulis sukelia vos 18 metrų potvynius, o štai Ijo išsipučia kietas paviršius – kas parodo, kad jį veikianti gravitacinė jėga yra išties didžiulė.
Ijo ugnikalniai yra tokie galingi, kad jų išsiveržimai kartais matomi net iš Žemės. Jame taip pat yra skystos lavos ežerų. Ši lava nesukietėja dėl palydove vyraujančios itin aukštos temperatūros.
Ijo nuo Jupiterio yra nutolęs per 422 000 kilometrus ir praskrieja per galingas dujinio milžino magnetines linijas, dėl ko tampa didžiuliu elektros generatoriumi. Ijo gali sukurti 400 000 amperų elektros energiją ir sugeneruoti net 3 milijonų voltų įtampą. Šios iškrovos pasiekia net Jupiterio atmosferą ir sukuria joje žaibavimą.
Ijo yra mažas palydovas, tačiau ne miniatiūrinis – jis yra kiek didesnis už mūsų Mėnulį, o diametras sudaro vieną ketvirtadalį Žemės diametro. Šis palydovas apie savo ašį apsisuka per 1,8 Žemės paros. Ijo atmosfera yra plonytė, o didžiąją jos dalį sudaro sieros dioksidas – cheminis junginys, mūsų pasaulyje dažnai naudojamas nuo gedimo apsaugoti džiovintą maistą.
Ijo buvo atrastas 1610 m. sausio 8 dieną, šį Jupiterio mėnulį aptiko Galileo Galilėjus.
Kartu buvo atrasti dar trys Jupiterio palydovai, o šis atradimas pakeitė žmonių mąstymą – paskatino idėją, kad ne Saulės sistema sukasi apie Žemę, o Žemė sukasi apie Saulę.
