Mokslininkai pirmą kartą pateikė tikslius skaičiavimus, kas laukia pasaulio: kai pastarąjį kartą taip nutiko, įvyko didžiausias gyvybės išmirimas  ()

Permo periodo pabaiga prieš maždaug 252 mln. metų buvo labai nepalankus metas gyvybei Žemėje, rašo livescience.com.

Mokslininkai įsitikinę, kad dėl virtinės ugnikalnių išsiveržimų dabartinio Sibiro teritorijoje į atmosferą buvo išmestas milžiniškas kiekis šiltnamio dujų – anglies dvideginio, metano ir panašių – todėl planeta staigiai ir stipriai įkaito.

O dėl to prasidėjo „Didysis išmirimas“. Vos per kelis tūkstančius metų (geologiniais terminais tai – labai trumpas laikas) išnyko net 96 proc. visos vandenyno gyvybės ir 70 proc. sausumos sutvėrimų. Vadinamasis masinis Permo-Triso išnykimas planetos istorijoje buvo pats baisiausias: Žemėje drastiškai sumažėjo gyvūnų įvairovė – nuo ryklių ir roplių iki amonitų ir koralų, kurie šiandien pažįstami tik iš fosilijų.

Ilgą laiką mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip ir dėl ko tiksliai vyko šis masinis išnykimas. Gruodžio 7 dieną žurnale „Science“ publikuotame straipsnyje jie pateikė savo išvadas: įšilusiame vandenyje negalėjo ištirpti tiek deguonies, kad išsilaikytų gyvybė.

„Tai yra pirmas kartas, kai pateikėme mechanistinę masinio išnykimo prognozę, kurią galima tiesiogiai patikrinti per fosilinius įrašus – tai leidžia mums prognozuoti ir išnykimo priežastį ateityje“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Vašingtono universiteto (JAV) okeanografijos doktorantas Justinas Pennas.

J.Pennas su kolegomis atliko kintančių Žemės sąlygų, vyravusių Permo ir Triaso geologinių erų sandūroje, kompiuterinį modeliavimą: tuo metu tropinėse platumose vandenyno paviršiaus temperatūra pakilo net 11 ºC.

Kompiuteriniame modelyje vandenyno srovės stipriai sulėtėjo ir deguonies kiekis jūros vandenyje visoje planetoje sumažėjo vidutiniškai 76 procentais – kai kur jis buvo stipresnis, kai kur mažesnis, bet paprastai labiausiai nukentėjo didžiausios gelmės. Po šio vandens įšilimo net 40 proc. vandenyno dugno aplinkos liko visiškai be deguonies.

Panaudoję duomenis apie 61 šiuolaikinės rūšies deguonies poreikius, mokslininkai atliko modeliavimus, kaip prie naujų atšiaurių sąlygų prisitaikytų jūrų gyvūnija.

Išaiškėjo, kad rūšims siekiant išgyventi būtų tekę migruoti į naujas gyvenamąsias aplinkas. Tačiau ne visi gyvūnai turėjo tokių galimybių. Tyrimo autoriai parodė, kad rūšys, gyvenusios deguonies prisotintose šalto vandens aplinkose, arčiau ašigalio, tapo itin pažeidžiamos – tą aiškiai parodė ir fosiliniai įrašai.

Nors Permo-Triaso išnykimo priežastis buvo natūrali katastrofa, mokslininkai tvirtina, jog jų tyrimas taip pat yra ir aiškus įspėjimas, kas gali nutikti dėl nežabojamo šiltnamio dujų išskyrimo į atmosferą dėl mūsų pačių veiklos – tai yra pagrindinis dabar vykstančios klimato kaitos veiksnys.

„Jeigu nieko nekeisime, tai iki 2100 metų viršutiniai vandenyno sluoksniai įkais per 20 proc., lyginant su temperatūrų pokyčiu, įvykusiu Permo pabaigoje. Iki 2300 metų šis temperatūros pokytis sieks nuo 35 iki 50 procentų. Šis tyrimas pabrėžia masinio išnykimo, įvyksiančio dėl antropogeninės klimato kaitos, potencialą“, – teigė tyrimo autorius.

Anot kitų mokslininkų, įvertinus greitį, kuriuo iš planetos jau dabar nyksta gyvūnai, masinio išnykimo procesas jau yra prasidėjęs.

Aut. teisės: 15min.lt

(16)
(6)
(10)

Komentarai ()