Viduramžiais tikrai kažkas dėjosi su Saule, bet Maunderių minimumas iki šiol kelia daug klausimų ()
Reguliarūs Saulės dėmių stebėjimai tęsiasi daugiau nei keturis šimtmečius, nuo XVII a. pradžios. Iš jų žinome, kad Saulės paviršius kinta 11 metų aktyvumo ciklais – aktyvumo piko metu paviršiuje gali būti šimtai dėmių, minimumo – nei vienos. Taip pat yra užuominų apie ilgesniais laiko tarpais vykstančius pokyčius. Garsiausias iš jų yra Maunderių minimumas – 1645-1715 metais stebėtas labai mažo aktyvumo periodas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuo metu per 25 metų laikotarpį užfiksuota tik 50 dėmių; palyginimui šiais laikais per tiek pat metų jų priskaičiuojama tūkstantį kartų daugiau.
Niekas neabejoja, kad Maunderių minimumas buvo realus reiškinys, tačiau tvirtai teigti, kad tuo metu Saulė buvo tūkstantį kartų mažiau aktyvi, sudėtinga. Mat Saulės stebėjimo technologija, dėmių skaičiavimo metodika ir interpretacija XVIII amžiuje labai skyrėsi nuo šiandieninių.
Dabar pirmą kartą pristatytas apjungtas Saulės stebėjimų duomenų rinkinys, apimantis laikus nuo Maunderių minimumo iki šiandienos.
Nors rinkinys nėra sukalibruotas – skirtingų stebėjimų duomenys gali būti labai skirtingi, – tai yra pirmasis žingsnis vieningos Saulės stebėjimų duomenų imties link. Tikimasi, kad jį naudojant Saulės aktyvumo istoriją pavyks nustatyti panašiai kaip tyrinėjant medžių rieves galima sudėlioti vieningą Žemės klimato istorijos vaizdą. Tai padės ir atsakyti į klausimą apie Maunderių minimumo gylį, ir apie jo pabaigos staigumą.
Kol kas nesutariama, ar minimumas baigėsi staigiai, maždaug per vieną 11 metų ciklą, ar lėčiau, per daugelį ciklų. Šis atsakymas padės geriau suprasti ir Saulės, ir kitų žvaigždžių veikimą.
Rinkinį pristatantis straipsnis publikuojamas Nature Astronomy.
