Astrofizikas įvardino didžiausią problemą, kurią būtų sunkiausia išspręsti, norint ilgam įsikurti Marse  (4)

Marsas yra ketvirtoji nuo Saulės nutolusi planeta, skrieja aplink mūsų žvaigždę elipsės formos orbita. Vis dėlto Marsą mes labiau pažįstame kaip dangaus kūną, kuriame tikimės, kad yra gyvybė, arba kaip planetą, į kurią žada skristi žmonės netolimoje ateityje.

Būtent tokiomis temomis kalba Vilniaus universiteto planetariumo lektorius ir astrofizikos doktorantas Aidas Sadauskas.

– Pradėkime nuo vieno iš svarbiausių žmonėms klausimo – gyvybė Marse. Kokia tikimybė, kad Marse yra gyvybė?

– Kažkokią skaitinę tikimybės vertę pateikti labai sudėtinga ir tai tikriausiai būtų visiškas spėjimas. Tačiau dabar tarp astronomų vyraujanti nuomonė yra tokia, kad bent jau Saulės sistemoje būtent Marse yra didžiausia tikimybė aptikti tą nežemišką gyvybę.

– Yra manančių, kad jau atrastas požeminis skystas vanduo Marse gali reikšti ir gyvybės jame egzistavimą. Ar planuojama tai tyrinėti?

– Taip drastiškai sakyti, kad vandens atradimas tolygus gyvybės atradimui, nereikėtų. Kad Marse yra vandens, mes žinome jau seniai, tačiau vienas iš naujesnių atradimų parodė, kad yra ir skysto vandens telkinys po poros kilometrų uolienų sluoksniu. Kol kas tyrinėti šį ar panašius telkinius neturime galimybės, bet taip, jie tikriausiai bus tiriami, nes juose didžiausia tikimybė aptikti gyvybę ar jos pėdsakus.

– O kaip bus naudojamas požeminis vanduo, kai žmonės pagaliau nusileis Marse?

– Dėl naudojimo kol kas sunku pasakyti, tačiau vanduo Marse bus vienas iš pagrindinių resursų, kurį galime pritaikyti tiek maisto, tiek deguonies, tiek ir kuro gamybai. Tačiau manau, kad labiau tikėtina, jog pirmosios žmonių misijos ieškos lengviau pasiekiamų vandens šaltinių.

– Kada planuojama pirmoji kelionė į Marsą?

– Bent jau pagal dabartinius planus pirmauja Elonas Muskas ir jo kompanija „SpaceX“, kurie užsibrėžė pirmuosius žmones skraidinti jau 2024 m. Vėlgi, kiek tai realu, parodys laikas, kurio iki 2024 m. jau nebe tiek daug ir liko. Mano supratimu, ši data yra kiek optimistiška, manau, realiau būtų kalbėti apie 2030 m., panašiu laiku turėtų būti pradėtos vykdyti ir NASA misijos su žmonėmis.

– Hipotetiškai, jei nukeliaujame į kitą planetą, kuri problema iš visų (deguonies trūkumas, maisto atsargos, gravitacijos kaita ir pan.) būtų sudėtingiausiai išsprendžiama?

– Tikriausiai sunkiausia būtų sukurti dirbtinę Žemės trauką. Šiuo metu gravitacijos jėga Marso paviršiuje sudaro maždaug 38 proc. žemiškosios gravitacijos. Nors tai ir nėra didžiausias pavojus, keliantis staigią grėsmę, norint Marse turėti gyvenamą miestą ar koloniją, šią problemą teks kažkaip spręsti.

– Kalbant apie gravitaciją, kokie būtų, jei būtų apskritai, žmogaus organizmo pakitimai ilgesnį laiką pagyvenus Marse?

– Iš dabartinių eksperimentų, vykdomų Tarptautinėje Kosminėje Stotyje, matome, kad ilgiau pabuvus nesvarumo būsenoje, pradeda retėti žmonių kaulai ir nykti raumenys. Tai būtų galima spręsti vartojant papildus ir intensyviai sportuojant. Tačiau taip pat pradeda deformuotis akys ir dėl to prastėja astronautų regėjimas. Šiaip didžiausia problema yra ta, kad skysčiai „elgiasi“ šiek tiek kitaip dėl žemos gravitacijos, dėl to gali neveikti ir didelė dalis vaistų. Taip pat visiškai nėra aišku, kas vyktų nėštumo metu ir ar įmanoma būtų žmonių populiacijai daugintis šioje planetoje.

– Kaip susidomėjote kelionėmis į Marsą?

– Kelionės į Marsą man pasirodė patrauklios tuo, kad tai atrodo pakankamai realu, jog įvyktų net ir per mano gyvenimo laikotarpį. Taip prisidėjo ir fantastiniai filmai bei literatūra.

– Kaip, Jūsų nuomone, galima sudominti jaunus žmones astronomija?

– Sudėtingas klausimas, mane asmeniškai astronomija ir fiziniai mokslai patraukė dėl to, kad tai yra vienintelis būdas bent kažkiek priartinti tuos nuostabius fantastikos pasaulius prie mūsų dabartinės realybės. Taip pat astronomija padeda suprasti tą nuostabų Visatos grožį ir sudėtingumą, kuris taip žadina smalsumą ir leidžia galvoti ne tik apie kasdienius dalykus. Dirbdamas planetariume pastebėjau, kad panašūs dalykai domina ir dabartinį jaunimą, tiesiog reikia šiuos dalykus jiems suprantamai ir įdomiai pateikti.

– Galbūt yra kokių astrofizikų, kuriais Jūs pats labai žavitės?

– Neturiu jokio mėgstamiausio astrofiziko, labiau žaviuosi bendrais žmonijos pasiekimais. Bet manau, kad tokios asmenybės kaip Sephenas Hawkingas, Richardas Feynmanas tikrai galėtų įkvėpti tiek savo moksliniais pasiekimais, tiek savo gyvenimo istorija.

– Gal galite patarti, kur geriausia ieškoti naujienų apie astronomiją?

– Labai rekomenduoju puslapį Konstanta42, tai, be abejonės, kokybiškiausios astronominės naujienos lietuviškai. Pats dažniausiai skaitau portalus Space.com, „Universe Today“ ir „Science Alert“.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Akvilė Čepurnaitė

(33)
(3)
(30)

Komentarai (4)