O čia tai išradimas - galas visoms kelio duobėms? Ne tik nebijo žiemos metu naudojamos druskos, bet netgi stiprėja  (10)

Pavasaris yra puikus metų laikas – šiltėja oras, daugiau saulės spindulių, bunda gamta. Tačiau jis atneša ir ne itin malonų reiškinį – pilnas gatves ir šaligatvius duobių. Jos dygsta, kaip grybai po lietaus ir to kaltininkas yra akivaizdus – šaltuoju metų laiku ant kelių dangos paskleista druska. Kalcio chloridas reaguoja su dangoje esančiu kalcio hidroksidu ir taip atsiranda kalcio oksichloridas. Jis dar yra žinomas, kaip „CAOXY“. Ši medžiaga plečiasi betone ir todėl jis įtrūksta, tačiau mokslininkai teigia, kad bakterijos gali padėti išspręsti šią problemą.

Dr. Yaghoob’as Farnam’as drauge su kolegomis iš Filadelfijos Drexel’io universiteto pradėjo tyrinėti bakterijas, vadinamas Sporosarcina pasteurii.

Įvaldę procesą, kuris yra žinomas, kaip „mikroorganizmų sukeliamas kalcio karbonato nusodinimas“, mokslininkams pavyko pasiekti, jog šie mikrobai kalcio chloridą (druską) paverstų į kalcio karbonatą – įprastą cemento medžiagą.

Mokslininkai pradėjo maišyti Sporosarcina pasteurii bakterijas su cementu, kuris naudojamas tiesiant kelių dangas. Jie pagamino seriją tokio betono mėginių ir juos 28 dienas veikė kalcio chlorido tirpalu.

Vėliau gautus rezultatus mokslininkai palygino su tradiciniais betono mėginiais, kurie yra įprastai naudojami tiesiant kelius. Ir betone, kuriame buvo šių bakterijų, buvo gerokai mažesnis „CAOXY“ lygis. Tai reiškia, kad bakterijos atliko savo darbą ir kalcio chloridą pavertė kalcio karbonatu bei neleido susidaryti kalcio oksichloridui ir taip didinti betono įtrūkių skaičiaus.

Be to, analizuojant šio betono mikroporas ir tai, kaip jis reagavo į akustines vibracijas, nustatyta, kad naujoji betono medžiaga iš esmės visiškai nenukentėjo. Panašu, jog dėl bakterijų egzistavimo betone ir kalcio karbonato jame susidarymo, betonas laikui bėgant netgi sustiprėjo.

Gera žinia tokio betono yra ir ta, kad Sporosarcina pasteurii yra natūralios bakterijos ir jos nėra patogeniškos, tad toks betonas nekelia jokio pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti moksliniame žurnale „Construction and Building Materials“.

Aut. teisės: Technologijos.lt
Autoriai: Darius Verbickas

(60)
(6)
(54)

Komentarai (10)