Fantastinio filmo pradžią primenantis atradimas - mokslininkai 42 000 metų senumo mumijoje rado skysto kraujo (Video) ()
Apie išnykusių gyvūnų prikėlimą klonavimui naudojant senovinę DNR svajoja daugelis – nuo gamtosaugininkų iki Steveno Spielbergo. Bet kol kas šis kelias – bevaisis. Tačiau dėl vieno neįtikėtino atradimo Sibire jau esame arčiau šios senos mokslininkų svajonės, rašo „IFL Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai pranešė sugebėję išgauti skysto kraujo iš 42 000 metų senumo šiais laikais jau išnykusios arklių rūšies kumeliuko mumijos.
Praėjusių metų rugpjūtį Batagaikos krateryje Jakutijoje (šiaurės Rusijoje) buvo rastas puikiai išsilaikęs vyriškos lyties kumeliuko kūnas. Nedidelis fosilizuotas pavyzdys priklauso seniai išnykusiai Lenskajos arklių rūšiai, klajojusiai šalčiausiame Rusijos regioje Jakutijoje – viršutinio paleolito (vėlyvojo akmens amžiaus) laikais. Kumeliukas nugaišo po gimimo išgyvenęs vos vieną ar dvi savaites ir išsilaikė tokioje būklėje, kad išliko net plaukai.
Dabar Šiaurės Rytų Federalinio Jakutsko universiteto Mamutų muziejaus tyrėjai atrado, kad dėl itin sėkmingai susiklosčiusių palaidojimo sąlygų – minkšto purvo, kuris vėliau sušalo – gyvūno viduriai irgi puikiai išsilaikė. Ir išsilaikė taip gerai, kad iš kraujagyslių net pavyko išgauti skysto kraujo, ką dabar jie su pasididžiavimu vadina „seniausiu krauju pasaulyje“.
„Autopsija rodo gražiai išsilaikiusius vidaus organus. Iš kraujagyslių buvo paimti skysto kraujo mėginiai… Raumenų audiniai išlaikė natūralią raudoną spalvą, – „Siberian times“ sakė Mamutų muziejaus mokslininkas, dr. Semionas Gorejevas. – Galime skelbti, kad tai yra geriausiai išsilaikęs kada nors surastas ledynmečio gyvūnas“.
Dabar mokslininkai tikisi aptikti gyvybingų kumeliuko ląstelių – tam, kad jas galima būtų panaudoti rūšies klonavimui, kas, tikėtina, nutiestų kelią ambicingiausiam tikslui – gauruotojo mamuto klonavimui.
Norint klonuoti gyvūną, mokslininkams tektų iš senovinės DNR išgauti ir užauginti gyvybingas ląsteles – to kol kas dar niekas nėra daręs. Mokslininkai pripažino, kad jie jau bandė dvidešimt kartų, bet kol kas nėkart nepavyko – tačiau jie taip įsitikinę sėkme, kad net išsirinko gyvą šiuolaikinį arklį, kuris bus naudojamas klonavime.
Bet net jei jiems dalinai atkurti DNR, pilnas išnykusio genomo sekvenavimas yra beveik neįmanomas, tad labiausiai tikėtinas veiksmų scenarijus – įterpti genų dalis į giminingos rūšies embrioną. Gauruotojo mamuto atveju tai būtų azijinis dramblys, Lenskajos arkliui mokslininkai išrinko Korėjos arklį – mongolinio arklio palikuonį.
Taigi, seniai išnykusio gyvūno prikėlimas gali nutikti daug greičiau, nei tikėjomės. Tačiau kartu tai yra ne tik techninis, bet ir etinis iššūkis. Juk nesinori, kad viskas baigtųsi taip, kad mokslininkai, pernelyg susidomėję klausimu, ar jie galėtų prikelti išnykusį gyvūną, pamirštų apsvarstyti, ar jie turėtų tai daryti, rašo „IFL Science“.
