Vieta, kur yra beveik 200 000 virusų populiacijų - milijardai knibždančių mikrobų, o dauguma jų net neidentifikuoti  ()

Naujausiais duomenimis, vandenynuose yra beveik 200 000 virusų populiacijų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkai jūros virusų rado net 4 km gylyje visur – nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio, informuoja BBC. Laimei, dauguma virusų žmonėms nepavojingi, tačiau gal padaryti žalos banginiams, vėžiagyviams ir kt. jūrų gyvūnijai.

Mokslininkai tik dabar ima suprasti, koks svarbus šių mažyčių mikrobų vaidmuo jūrų gyvūnijai, augalijai ir cheminėms ypatybėms.

Ohajo valstijos universiteto mokslininkai, remdamiesi jūros vandens mėginiais iš 80-ies vietų visame pasaulyje, sudarė pasaulinį vandenynų virusų žemėlapį. Mokslininkai užfiksavo 12 kartų daugiau virusų, nei jų buvo rasta anksčiau.

Tyrėjai nustebo pamatę, kad pagal buvimo vietą ir gylį virusus galima suskirstyti vos į penkias grupes. „Išanalizavę virusų genus kiekvienoje grupėje, aptikome genetinio prisitaikymo prie įvairių vandenyno zonų įrodymų“, – teigė mokslininkė Ann Gregory.

Antras tyrėjus nustebinęs faktas – didelė virusų įvairovė Arkties vandenyne. Iki šiol manyta, kad didžiausia virusų įvairovė bus ties pusiauju.

Kokia virusų funkcija vandenyne?

Nors vandenynuose knibždėte knibžda virusų, mes dar mažai žinome apie jų poveikį vandenynams ir funkciją.

Anksčiau yra atrasti stiprūs jūrų virusai, kurie gali užkrėsti žaliuosius dumblius.

Litre jūros vandens būna milijardai virusų – dauguma tebėra neidentifikuoti. Naujausiais duomenimis, 90 proc. virusų populiacijų neįmanoma suklasifikuoti į grupę.

Svarbu daugiau žinoti apie vandenynų virusus, nes jie daro poveikį kitiems jūrų mikrobams, bakterijoms, grybeliams, taip pat – planktonui ir kitiems organizmams, sugeriantiems anglie dvideginį iš aplinkos ir pagaminantiems daugiau nei pusę mūsų kvėpuojamo deguonies.

„Be mikrobų Žemė, vandenynai ir netgi žmonės sunyktų, – sakė Matthew Sullivanas iš Ohajo universiteto. – Mūsų laboratorija padeda tyrėjams pagaliau pamatyti pasislėpusius virusus, kurie užkrečia mikrobus.“

Tyrimo duomenys aprašyti žurnale „Cell“. Dauguma duomenų tyrimui imta iš „Tara Oceans“ ekspedicijos (vyko 2009–2013 m.).

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(6)
(0)
(6)

Komentarai ()