Dauguma jaunų japonų yra tiesiog pervargę, persidirbę ir streso iškankinti, bet kodėl tuomet jie taip ilgai gyvena? 5 svarbiausi dalykai, kuriuos galėtume išbandyti ir patys  (2)

Dauguma jaunų japonų yra tokie pervargę, persidirbę ir streso iškankinti, kad vyriausybė turėjo išleisti įstatymą, draudžiantį višvalandžius. Tuo pat metu niekur pasaulyje nėra tiek daug šimtamečių žvalių senjorų. Ko galėtų pasimokyti japonų jaunimas ir likęs pasaulis iš Tekančios šalies senolių?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mirtis nuo pervargimo darbe Japonijoje turi savo pavadinimą: karoši. Kasmet nuo jos miršta apie 200 jaunų žmonių, kurie per daug valandų praleidžia darbe ir per mažai miega.

Karoši mirtis atrodo nederanti šaliai, kuriai būdingas ilgia vidutinė gyvenimo trukmė ir kurioje yra daugiausia šimtamečių.

Vidutiniškai japonai išgyvena iki 84 metų. 2018 metų pabaigoje šalyje gyveno apie 70000 šimtamečių. Daugiausia moterų atšvenčia savo 100-ąjį gimtadienį.

Ilgaamžiškumo viršūnę pasiekia Kanagavos ir Okinavos provincijų gyventojai. Kas kaimiškoje Okinavos provincijoje padaro žmones ypatingais ir ko galėtų iš jų pasimokyti visas pasaulis, mokslininkai jau kelis dešimtmečius bando ištirti. Penkis ilgo gyvenimo veiksnius jie jau nustatė.

1. Japoniška mityba padeda išlikti liekniems

Tradicinis japonų, ypač Okinavos salyno, valgiaraštis atitinka tai, ką 2019 metų pradžioje pasaulinės mitybos komisijos mokslininkai pripažino kaip pavyzdinę „planetos sveikatos dietą“. Tai yra toks mitybos būdas, kuris daro ypač teigiamą poveikį sveikatai ir padeda sumažinti negatyvių ekologinius mūsų maisto poveikius.

Išgirtajai Okinavos dietai būdinga daug daržovių ir sojos produktų, žuvies ir jūros gėrybių, ryžių ir žaliosios arbatos. Šiuose produktuose yra daug omega 3 riebalinių rūgščių, antioksidantų, vitaminų ir augalinių medžiagų, tačiau labai mažai mėsos, gyvulinių riebalų ir cukraus. Japoniškuose patiekaluose būna daug angliavandenių ir mažai kalorijų.

Be to, Okinavos salų gyventojai laikosi geležinės taisyklės „hara hachi bu“, kuri reiškia, kad reikia nustoti valgyti, kai jie pasisotina 80 procentų. Šis neprisivalgymas, priešingas vakarietiškam prisikirtimui iki soties, nuo seno laikomas mitybos principu, užtikrinančiu ilgą gyvenimą.

2. Visą gyvenimą dirba ir išlieka aktyvūs

Dirbti fizinį darbą iki gilios senatvės Japonijoje laikoma idealu. Kaime gyvenantys žmonės patys save apsirūpina. Senieji Okinavos žvejai ir valstiečiai gyvena aktyvų gyvenimą. Net ir sodeliai prie namų, kuriami dėl grožio, suteikia laimės ir padeda išlikti žvaliems.

Taip pat energijos suteikiančios sporto rūšys (pavyzdžiui, čigongas ar taiči) yra populiarios tarp senjorų. O tie, kurie užsiiminėjo tradiciniais kovos menais (dziudo, karate, aikido, kendo ir kitais), stengiasi jais visą gyvenimą palaikyti gerą fizinę firmą. Tai yra labai naudinga, nes Tolimųjų Rytų sporto rūšys stiprina ir kūną, ir dvasią.

3. Įsišakniję bendruomenėje

Japonijoje šeima vaidina svarbų vaidmenį. Dauguma senjorų savo gyvenimo saulėlydį praleidžia šeimos rate. Čia jie gali tikėtis pagalbos sunkiose gyvenimo situacijose.

Dauguma senolių užsiima visuomenine ir prasminga veikla. Jausmas, kad jie yra reikalingi ir vaidina vaidmenį bendruomenėje, beveik neapleidžia jų su metais. Senolių tyrinėtojai yra įsitikinę, kad žmonės su stipriais socialiniais ryšiais, turintys draugų ir šeimos ratą, rečiau serga senatvinėmis ligomis už izoliuotus ar vienišus asmenis.

4. Jėgų suteikiančios „miško vonios“

Miško jėgomis japonai naudojasi nuo seno. Vakarai tik dabar atranda „miško vonias“ kaip SPA naujieną. „Šinrin joku“ („miško maudynės“) reiškia panirimą į mišką ir jo išgyvenimą visais savo pojūčiais. Reikia uosti kiekvieną kvapą, stebėti šviesą tarp medžių lapų, jausti minkštą žemę po kojomis.

Japonijos žemės ūkio ministerija pradėjo intensyviai propaguoti „širdin joku“ devinto dešimtmečio pradžioje. Per tą laiką prisikūrė daug miško terapijos centrų. Japonų universitetuose gydytojai gali rinktis miško medicinos specialybę. Nacionalinį Akasavos poilsio mišką kasmet aplanko per 100 000 japonų.

5. Streso nuplovimas karštu vandeniu

Gražias japoniškas pirtis ar žakuzi vonias vertina ir vakariečiai kaip tikrą palaimą kūnui ir sielai. Japonijoje karštos vonios turi gilias tradicijas. Atpalaiduojančiais ir bendravimą skatinančiais maudynių ritualais („onsen“), tradicinėmis japoniškomis garinėmis pirtimis japonai mėgaujasi iki žilos senatvės. Jie su malonumu kaitinasi nuogi atskirose vyrų ir moterų pirtyse, karštas vanduo pagreitina jų kraujo cirkuliaciją, padeda atsikratyti streso.

Šaltinis: Focus.de

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: alfa.lt
Autoriai: Gražina Vasiliauskienė
(26)
(2)
(24)

Komentarai (2)