Meksikos įlankoje tyrėjai aptiko dar neregėtus mažus ryklius: švyti tamsoje ir purškia žėrintį skystį (Video) ()
Meksikos įlankoje tyrėjai aptiko mažus ryklius, švytinčius tamsoje ir purškiančius žėrintį skystį. Manoma, kad tokią fluorescencinę medžiagą išskiriančių ryklių rūšių yra vos 3 iš žinomų 500.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo independent.co.uk, gyvūnas pavadintas amerikietišku kišeniniu rykliu (lot. Mollisquama mississippiensis) dėl savo dydžio – ši žuvis praktiškai tilptų į kišenę – bei dėl ant priekinių pelekų įaugusių kišeninių maišelių, kurie, kaip teigiama, ir yra skirti purkšti minėtajam skysčiui į vandenynų gelmes.
Subjektas – 5,6 colio (apie 14 cm) naujagimis rykliukas – buvo sugautas dar 2010–aisiais, tiriant Meksikos įlankos kašalotų mitybą. Mokslininkai tralavo toje vietoje ir tame gylyje, kur buvo neršdavo minėtosios žuvys.
Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos ichtiologas (žuvų žinovas) Markas Grace'as praleido trejus metus identifikuodamas surinktus egzempliorius, o šis, vis dar su virkštelės paliktu randu, buvo tirtas paskutinis.
„Nors mokslo srityje dirbu jau 40 metų ir paprastai galiu itin taikliai atspėti [jūros gyvūno tapatybę], su šiuo viskas buvo kitaip“, – teigė ekspertas.
Vienintelis kitas mokslininkams dar žinomas kišeninis ryklys – 16 colių siekusi jau suaugusi patelė, sugauta Ramiajame vandenyne ties Peru 1979–aisiais. Ji taip pat turėjo po maišą ant kiekvieno priekinio peleko, tačiau tuomet dar nebuvo žinoma jų paskirtis.
Kišeninių ryklių raumenų liaukos išklotos pigmentais padengtomis fluorescencinėmis projekcijomis, iš kurių trykšta spalvotasis skystis, M. Grace'as ir jo bendradarbiai rašė žurnale „Zootaxa“. Žuvys taip pat turi šviesą skleidžiančių ląstelių darinius tiesiai virš skrandžio. Kitas ekspertas Julien'as Claes atliko dalinį „kišenės“ audinio pjovimą, kad patvirtintų jo paskirtį.
Tai leidžia manyti, kad 1979–ųjų dabar Rusijos muziejuje laikomas gyvūno pavyzdys taip pat turėjo bioliuminescencinį pilvą, nors keturis dešimtmečius jam prasimarinavus formaldehide tai sunku nustatyti. Manoma, jog ryški šviesa ryklį galėtų paslėpti nuo grobio ar plėšrūnų.
Dviejų rūšių skirtumai apima galimai slėgiui jautrų organą, kurį naujos rūšys galėtų pasitelkti, norėdamos aptikti judesį šimtų pėdų atstumu, bei kiek skirtingus dantis, rašė mokslininkai. Kiti tipai taip pat gali turėti net dešimčia mažiau slankstelių nei kiti, Mollisquama parini.
Dr. Grace'as teigė, jog prireikė išties nemažai laiko, kad įsitikintų aptikęs šį tą neįprasto: „Tuomet supratau, kad darau kažką ne taip“. Jis paskambino Tulane universiteto mokslininkams, siūlydamas jų kolekcijoje archyvuoti atrastus giliavandenius objektus, įskaitant ir neatpažintąjį ryklį. Amerikos gamtos istorijos muziejų Niujorke ir Floridoje mokslininkai taip pat tapo nutarė bendradarbiauti atliekant tyrimą.
2015–ųjų dokumentuose ryklys buvo nurodytas kaip antrasis tokio pobūdžio. Tuo buvo įsitikinta atlikus papildomus mokslinius darbus dalelių greitintuve Grenoblyje, Prancūzijoje.