Prakaitas – visiškai normalus fiziologinis reiškinys, leidžiantis pašalinti dalį šilumos iš kūno ir neperkaisti. Evoliuciškai, tai visad buvo naudinga – mūsų protėviai galėdavo pasivyti ir nudobti antilopę, mat ši pailsdavo, o pirmykščiai žmonės – dėl prakaitavimo – ne.

Visgi gyvenant socialinėje visuomenėje su jos diktuojamomis taisyklėmis, tenka prie jų taikytis, teigia Aistės Čiučiurkaitės vedamoje „Žinių radijo" laidoje „Gyvenu sveikai" kalbintas estetinės plastikos chirurgas Giedrius Stankevičius.

„Dėl prakaitavimo neprivalome visą laiką likti pavėsyje – galime net ir eiti Sacharos dykuma, turėdami pakankamą kiekį vandens – būtent dėl vandens garinimo, suteikiančio mums laisvę",– teigė gydytojas.

Prakaito išsiskyrimą žiemos metu ekspertas paaiškino kaip simpatinės ir parasimpatinės sistemų išskiriamus impulsus, inicijuojančius prakaito liaukų veiklą adrenalinu – tarsi ruoštumėmės kovai. Tai kartais iššaukia ir jaudulys. Širdžiai ėmus plakti greičiau, impulsų skaičius didėja, tad ir prakaituojame.

Beje, geriant daugiau vandens, galimai daugiau ir prakaituosime dėl organizmo homeostazės (normalių organizmo sąlygų palaikymo) poreikio.

Iš principo, gydytojo teigimu, prakaitavimas yra labiau socialinė ir estetinė, nei sveikatos problema. Ir nors įsigilinus ir galima rasti kokių nors jo asociacijų su ligomis, iš principo tai nėra pablogėjusios būklės požymis. Padidėjęs šilumos šalinimas gali rodyti, tarkime, skysčių trūkumą, bet nesignalizuoti apie rimtas ligas.

„Tačiau yra ir nesiskundžiančiųjų prakaito pertekliumi. Štai po botulino injekcijų ar nervų galūnėlių nupjovimo esant hiperhidrozei, prakaitavimo ima taip trūkti, kad net prasideda trintis. O dėl jos kyla paraudimas, tinimas ir skausmas“,– laidoje pasakojo G. Stankevičius.

Antsvorio turinčiam žmogui visų pirma rekomenduojama numesti papildomus kilogramus, mat tik taip jam pavyks visiškai išvengti per gausaus prakaitavimo. Tai nėra lengva psichologiškai, tačiau sulieknėjus pagerėja tiek sveikata, tiek socialinis gyvenimas.

„Kovojimo su prakaitu priemonės – dezodorantai ir perspirantai – yra skirtingų paskirčių. Dezodorantų pagrindinė funkcija – prakaito kvapo slopinimas, perspirantų – paties prakaitavimo stabdymas. Abiejų efektyvumas priklauso nuo sudėties. Turintieji aliuminio druskų veikia stipriausiai, be to, ši medžiaga naudojama ir minėtajai hiperhidrozei gydyti. Tačiau šių preparatų naudojimą turėtų patvirtinti šeimos gydytojas, be to, vertėtų pabandyti patiems“, – dėstė chirurgas.

Be to, visos prakaitavimą mažinančios priemonės turi tiek teigiamų, tiek neigiamų naudojimo pusių.

Štai prakaitą blokuojantys vaistai patikimi, statistiškai veikia gerai. Tačiau kai kuriems vartojantiesiems pasireiškia itin stiprūs šalutinio poveikio simptomai: svaigsta galva, pykina. Be to, šiuos aparatus privaloma gerti reguliariai – o tai taip pat sudaro nepatogumų.

Nuo 2004-ųjų esama ir naujoviškesnio hiperhidrozės gydymo būdo – botulino toksino injekcijų. Jas, kaip pažymi daktaras, patvirtino ir FDA. Jos išties efektyvios. Tačiau vaistų suleidimas į padus ar delnus visų pirma skausmingas, tad retsykiais procedūrai net prireikia narkozės. Injekcijos į pažastų sritį mažiau nemalonios. Jas reikia kartoti kas tam tikrą laiko tarpą.

Itin radikalūs yra chirurginiai prakaito kontrolės metodai. Vienas dažniausių būdų – pažastų prakaito liaukų suardymas išpjaunant ar kiratažuojant (nugramdant). Bet vietoj to pasitelkiami ir lazeriai bei ultragarso aparatai.

Komentarai (1)