„Aš save pamečiau“: Auguste Deter - pirmasis žmogus, kuriam buvo diagnozuota Alzheimerio liga  ()

Žmonės Alzheimerio liga serga jau šimtus metų, tačiau labai ilgą laiką aplinkiniai nesuprato, kas vyksta su atmintį prarandančiu žmogumi. Alzheimerio liga pirmą kartą diagnozuota tik 20 amžiaus pradžioje. Pagyvenusi vokietė Auguste Deter pati to nežinodama visiems laikams pateko į medicinos istoriją.

Auguste Deter, gimusi 1850 metais, buvo guvi ir aktyvi moteris. Su vyru Karlu Deteriu, geležinkelių darbuotoju, ji susilaukė vienos dukters ir gyveno pakankamai laimingai. Viskas ėmė keistis, kai artėdama prie 50-ečio Deter pradėjo sirgti senatvine demencija. Moteris vis sunkiau prisimindavo net pačią elementariausią informaciją apie save ir aplinkinius, sunkiai miegodavo, o kartais pabudusi viduryje nakties tempdavo antklodę per visus namus ir rėkdavo visa gerkle.

Karlas rūpinosi žmona, tačiau galiausiai jis neturėjo pasirinkimo - 1901 metais Auguste iškeliavo į žmonių su protine negalia prieglaudą. Čia ji susipažino su gydytoju Aloisu Alzheimeriu, kuris iš karto susidomėjo Deter atveju ir ėmė moterį tyrinėti.

Alzheimeris paprašė Deter parašyti savo vardą, bet ji jau negalėjo. Moteris vis kartodavo „Aš save pamečiau“. Tuomet Deter buvo apgyvendinta izoliuotame kambaryje, iš kurio išleista ėmė kartoti, kad savęs nepjaustys. Gydytojas vis kalbėdavosi su Deter, bet galiausiai turėjo pripažinti, kad ji nesuvokė, nei kur yra, nei koks dabar laikas. Štai vieno iš Alzheimerio ir Deter pokalbių nuorašas:

„Koks jūsų vardas?“
„Auguste“
„Pavardė?“
„Auguste“
„Koks jūsų vyro vardas?“
„Aš manau… Auguste“
„Jūsų vyro?“
„O ne ne ne“
„Kiek jums metų?“
„51“
„Kur jūs gyvenate?“
„Jūs buvote mūsų namuose“
„Ar jūs ištekėjusi?“
„Oi, aš tokia susipainiojusi“
„Kur jūs esate dabar?“
„Čia ir visur, čia ir dabar, jūs negalite blogai apie mane galvoti“

Ir tokie pokalbiai kartodavosi nuolat. Deter valgė mėsą, o manė, kad valgo špinatus. Paprašyta parašyti skaičių 5 ji parašė „Moteris“. Paprašyta parašyti 8, ji popieriuje užrašė savo vardą.

Deter nuotaikos nuolat keitėsi, kartais atrodydavo, kad ji supranta, kad nieko nebeatsimena, ir ją tai trikdydavo. Ji kartojo, kad save pametė ir kad yra susipainiojusi. Alzheimeris jau buvo matęs panašių atvejų, tačiau įprastai pacientai būdavo įkopę į aštuntąją dešimtį - Deter vis dar buvo šeštojoje. Gydytojas nuolat kalbėdavosi su Deter ir detaliai fiksavo jos būklę. Galiausiai Alzheimeris ligą pavadino „Pamiršimo liga“.

1902 metais Alzheimeris paliko „Pamišėlių instituciją“ Frankfurte, tačiau nuolat skambindavo ir teiraudavosi apie Deter būklę. O ji vis prastėjo. Moteris mirė 1906 metais, nesulaukusi net 56-ojo gimtadienio. Jau 21 amžiuje mokslininkai nustatė, kad ankstyva Alzheimerio liga Deter užpuolė dėl genetinių priežasčių.

Alzheimerio liga serga dešimtys milijonų žmonių, tačiau tikslus skaičius nėra žinomas - manoma, kad ši liga paveikia apie 0,4 % populiacijos. Žmonija sensta, todėl tikėtina, kad ateityje ši nepagydoma liga kamuos vis daugiau žmonių. Alzheimerio liga sergantys žmonės gyvena 3-10 metų trumpiau. Mokslininkai stengiasi įveikti šią ligą molekuliniame lygmenyje, bet kol kas tyrimai ryškių rezultatų neduoda.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(10)
(1)
(9)

Komentarai ()