Net prieš prieš 45 000 metų žmonės gebėjo prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų - gyveno didžiuliame aukštyje  ()

Ką išdrįstumėte padaryti, jei nuo to priklausytų jūsų gyvybė? Tikriausiai daugiau nei manote. Žmonės yra universalūs ir per visą savo istoriją mes gyvenome netikėtose vietose. Tačiau mokslininkus nustebino naujas atradimas: pasirodo, mūsų protėviai prieš 45 000 metų gyveno neįsivaizduojamame aukštyje Etiopijos kalnuose.

Kuo aukščiau kylama į kalnus, tuo sunkiau prognozuoti sąlygas
Kuo aukščiau kylama į kalnus, tuo sunkiau prognozuoti sąlygas
© Laika ac (CC BY-SA 2.0)| https://commons.wikimedia.org

Slėniuose trūko vandens, tad senovės tautos apsigyveno Bale kalnuose Etiopijoje. Jie gėrė iš tirpstančio ledyno bei valgė ten gyvenusias milžiniškas žiurkes, rašo sciencealert.com.

Dar visai neseniai mokslininkai manė, kad kalnuotuose regionuose žmonės apsigyveno vėlyvojoje žmonijos istorijoje. Juk žemas deguonies lygis ir nenuspėjama temperatūra priverstų žmones gerai pagalvoti prieš apsigyvenant didesniame nei 4000 metrų aukštyje.

Bet nauji tarptautinės komandos tyrimai rodo, kad mūsų protėviai per daug nekreipė dėmesio į aukščio sukeliamus nepatogumus: paleolito (arba akmens amžiaus) laikotarpiu jie įsirengė ilgalaikę gyvenvietę kalnuose. Gyvenvietės egzistavimo data sutampa su paskutiniu ledynmečiu.

Prisitaikyti prie tokios gyvenimo aplinkos nebuvo lengva
Prisitaikyti prie tokios gyvenimo aplinkos nebuvo lengva
© Laika ac (CC BY-SA 2.0)| https://commons.wikimedia.org

„Pateikiame kombinuotų archeologinių, dirvožemio biogeocheminių, ledynų chronologinių ir zoogeografinių analizių rezultatus. Mes apibūdiname seniausią pasaulyje aukštai kalnuose esančią gyvenvietę, kurioje ne kartą gyveno žmonės, išnaudoję Afrikos ledynų ekosistemą“, – teigia komanda savo naujame tyrime.

Komanda ištyrė uolų priedangą, pavadintą Fincha Habera, ir penkis atodangas, kuriose greičiausiai buvo kasamas obsidianas. Visa tai – 4000 metrų virš jūros lygio, pietų Etiopijoje. Visi atodangos turėjo daugybę įrodymų, kad prieš tūkstančius metų čia gyveno žmonės.

Fincha Haberoje komanda rado daugybę akmeninių artefaktų, keramikos drožlių, graužikų kaulų ir stručių kiaušinių fragmentų bei stiklinį karoliuką. Apie ilgalaikį buvimą ten byloja ir didžiulis kiekis žmonių išmatų liekanų.

„Per kelis tūkstantmečius Fincha Habera buvo pakartotinai naudojama kaip gyvenamoji vieta. Tai rodo archeologinių medžiagų tankis, pelenų liekanos bei laužaviečių likučiai, masinis žmogaus išmatų buvimas bei vietinių litinių artefaktų gamybos ir intensyvaus naudojimo, maisto ruošimo ir vartojimo įrodymų liekanos“, – rašo tyrėjai.

Dabar kalnų apylinkėse Etiopijoje netrūksta gyvūnų.
Dabar kalnų apylinkėse Etiopijoje netrūksta gyvūnų.
© Laika ac (CC BY-SA 2.0)| https://commons.wikimedia.org

Anglies datavimas parodė, kad ankstyviausi artefaktai šioje vietoje greičiausiai buvo nuo 47 000 iki 31 000 metų senumo. Jie priklauso paskutinio ledynmečio laikams. Tuo metu ledynai turėjo būti visai šalia gyvenvietės ir potencialiai tapo vandens šaltiniu.

Tyrėjai aiškina, kad patikimą ir nuolatinį netoliese esančio paviršinio vandens šaltinį liudija ir tuo metu ten augę burokėliai, kuriems reikalinga drėgna aplinka. Komanda mano, kad šie senovės žmonės naudojo Fincha Habera kaip pagrindinę gyvenvietę: gerė vandenį iš ledynų, gamino akmens amžiaus įrankius iš obsidiano ir valgė milžiniškas žiurkes.

Svarbu pažymėti, kad tai nėra seniausia ir aukščiausiai buvusi primatų gyvenvietė. Šis titulas atitenka grupei Denisovanų primatų, kurie, tyrėjų manymu, gyveno 4600 metrų aukščio rytiniuose Tibeto plokščiakalnio šlaituose dar prieš 160 tūkstančių metų.

Taip pat yra įrodymų, kad Homo sapiens buvo bent trumpam apsistoję 4600 metrų virš jūros lygyje, tačiau ne ilgam laikui. Dėl to Fincha Habera yra seniausia pasaulyje žinoma žmonių (Homo sapiens) aukščiausiai buvusi gyvenamoji vieta. Tai rekordas, į kurį niekas neturėtų numoti ranka.

Ir ledynmetis nebuvo vienintelis kartas, kai žmonės gyveno šiame regione. Remiantis maždaug 10 000 metų dirvožemio mėginiais, buvo ir dar viena gyventojų banga, tačiau jie jau maitinosi ne žiurkėmis, o ganė savo gyvulius. Žmonės išties gali būti nuostabūs.

Tyrimas paskelbtas Science.

Aut. teisės: delfi.lt

(7)
(1)
(6)

Komentarai ()