NASA prie pat Europos surado vietą, kuri idealiai primena Marsą: prasideda naujų marsaeigių bandymai (Video)  ()

Kad paruoštų savo naująjį marsaeigį kitąmet vyksiančiai misijai į Raudonąją planetą, NASA nugabeno robotą kosmoso tyrinėtoją į Islandijos lavos laukus.

Lambahrauno lavos laukas antro didžiausio Islandijos Langjokull ledyno papėdėje, kurį puošia juodas bazaltinis smėlis, vėjo formuojamos kopos ir uolėtos viršukalnės, buvo pasirinktas kaip pamaina Marso paviršiui.

15 mokslininkų ir inžinierių iš JAV kosmoso agentūros praeitą mėnesį nuvyko į lavos lauką, nutolusį per 100 km nuo sostinės Reikjaviko. NASA darbuotojai tikisi sukurti marsaeigio prototipą, galėsiantį nuo pratybų Islandijoje pereiti prie tikrų išbandymų Marse.

Tikimasi, kad naujasis marsaegis tęs „Curiosity“ darbą, kuris Marsą tyrinėja jau nuo 2012 m., bandydamas rasti senovinių gyvybės formų pėdsakų ir paruošti žmoniją išsilaipinimui Raudonojoje planetoje.

Ekspertų teigimu, Islandija, vulkaninės kilmės sala Šiaurės Atlante, daugeliu atžvilgiu primena ketvirtąją planetą nuo Saulės.

„Tai yra labai geras analogas tyrimams Marse, mokantis, kaip vairuoti marsaeigius“, – sakė Kanados bendrovės „Mission Control Space Services“ kosmoso ir švietimo reikalų vadovas Adamas Deslauriers. Ši bendrovė NASA užsakymu atlieka marsaegio prototipo bandymus.

Nesunaikinamas

Marsaeigio prototipas yra nedidelė, elektra varoma transporto priemonė su baltomis saulės baterijomis ir oranžine važiuokle.

Mažoji transporto priemonė yra dviem varikliais varomas keturratis, energijos jam suteikia 12 nedidelių automobilinių baterijų.

„Mūsų turimas marsaegis yra praktiškai nesunaikinamas. Marsaeigiai ir mėnuleigiai, kuriuos turime Marse ir Mėnulyje, būtų kur kas jautresni Islandijos aplinkos sąlygoms. Mėnuleigis būtų visiškai neparuoštas, pavyzdžiui, lietui“, – prapliupus lietui sakė A. Deslauriers.

Marsaegyje įrengti jutikliai ir dviejų objektyvų kamera. Nuotoliniu būdu valdomas maždaug 570 kg svorio marsaegis važiuoja palengva – 20 cm/s (0,72 km/h) greičiu. Tiesa, toks greitis lavos laukuose yra net 2-4 kartus didesnis nei Marse.

Pasak „Mission Control Space Services“ robotikos inžinieriaus Marko Vandermeuleno, marsaeigis važiuoti greičiau negali, nes jam reikia rinkti duomenis apie aplinką ir ją fotografuoti.

Signalo perdavimas iš Marso į Žemę

Naudodamasis jutikliais ir kamera, marsaeigis renka ir klasifikuoja iš aplinkos lavos laukuose gautus duomenis bei siunčia juos atgal į inžinierių būstinę. Inžinieriai tada sudeda gautus duomenis ir nusiunčia jį į mokslininkų palapinę, taip imituodami signalo perdavimą iš Marso į Žemę.

Šis marsaeigis Islandijoje yra tik į Marsą kitąmet skrisiančiojo prototipas. Galutinis marsaegio variantas, kol kas dar be vardo, taip pat sugebės rinkti Marso uolienų pavyzdžius ir juos saugoti. Vėliau šie pavyzdžiai galėtų būti pargabenti į Žemę tolesniems tyrimams.

Panašu į Marsą

Bandymų vieta Islandijoje taip pat pasirinkta siekiant išsiaiškinti, kaip smėlio ir uolienų cheminė sandara ir fizinės savybės keičiasi judant nuo ledyno artimiausios upės link.

Mokslininkai mano, kad Marsas, iki tapdamas negyvenama ir suledėjusia dykuma su vidutine -63 laipsnių Celsijaus temperatūra, buvo gana panašus į Islandiją.

„Islandijos mineralogija yra labai panaši į tą, kurią rastume Marse“, – sakė Teksaso A&M universiteto docentas Ryanas Ewingas.

Pasak jo, ypatingą panašumą sukelia mineralai, kaip olivinas ir piroksenai, kurių randama ir Marse.

„Be to, mes neturime daug augmenijos, čia šalta, taip pat turime smėlio kopas, upes ir ledynus, kurie praeityje buvo ir Marse“, – tvirtino mokslininkas.

Anksčiau NASA Islandijoje jau treniravosi misijoms į kosmosą. XX a. 7 deš. „Apollo“ misijų astronautų geologijos apmokymai vyko būtent Islandijos šiaurėje.

„Mission Control Space Services“ ketina į Islandiją sugrįžti kitą vasarą, prieš pat marsaeigio paleidimą, kuris yra numatytas tarp 2020-ųjų liepos 17 ir rugpjūčio 5 d.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Darius Mikutavičius

(15)
(3)
(12)

Komentarai ()