Greitai lipant laiptais mūsų smegenys liepia kūnui nustoti kvėpuoti: kas vyksta?  ()

Tai yra nutikę visiems: vėluojame į susitikimą (o gal į pamoką ar paskaitą?), o nuo jo mus skiria tik laiptai, kurių nėra labai daug. Tačiau įvirtę į kabinetą būname tokie uždusę, kad, rodos, nubėgome kilometrą.

Tuomet dažniausiai pagalvojame, kad mums metas užsirašyti į sporto klubą. Žinoma, sportuoti visuomet yra gerai ir sveika, tačiau ši mintis mus apgauna. Netgi maratono bėgikai kartais vos gaudo kvapą, greitai užbėgę tuziną laiptelių.

Sakysite, nebuvo apšilę? Pagrindinė priežastis – visai kita.

Priartėjus prie laiptų, kuriuos norime kuo greičiau įveikti, mūsų smegenys liepia kūnui nustoti kvėpuoti. Kaip taip gali būti?

Žmonės bei kai kurie gyvūnai sulėtina savo kvėpavimą ar visai nustoja kvėpavę, kuomet susikoncentruoja į konkrečią užduotį, kurią reikia atlikti per labai trumpą laiką. Kuomet skubate į susitikimą, pamatę laiptus norite juos kuo greičiau įveikti. Tuomet smegenyse aktyvuojama speciali programa, kuri liepia susikoncentruoti ties šia nedidele užduotimi. Priartėję prie laiptų jūs nustojate kvėpuoti ar bent jau sulėtinate kvėpavimą. Tai gali tęstis labai trumpai arba netgi tol, kol užlipsite laiptais.

Taigi nekvėpuodami gauname mažai deguonies, tačiau daug energijos eikvojantys raumenys jo reikalauja. Šie du faktoriai lemia tai, jog mūsų kraujyje drastiškai sumažėja deguonies. Kai smegenys nustoja koncentruotis į užduotį, jos staiga supranta, kad kraujyje yra per mažai deguonies, todėl ima inicijuoti greitą kvėpavimą, kad būtų atstatytas deguonies lygis.

Kodėl mes nustojame kvėpuoti, kai kaip tik turėtume daugiau kvėpuoti?

Šis refleksas išsivystė tam, kad mūsų kūnas būtų stabilus ir ramus, kai mes atliekame užduotį, reikalaujančią didelės koncentracijos ir tikslumo. Įsivaizduokite chirurgus, darančius operaciją, žmogų, metantį strėlytę į taikinį, ar gydytoją, leidžiantį vaistus. Sulėtindami kvėpavimą ar visai nustodami kvėpuoti mes sumažiname kūno judesius ir pasiekiame didesnį tikslumą ir geriau atliekame užduotį.

Šis aspektas labiau praverčia gyvūnams, kurie turi išgyventi laukinėje gamtoje. Tai taip pat buvo naudinga protėviams, kurie stengėsi išlikti. Taigi tai yra akivaizdus evoliucijos padarinys.

Šaltinis: Psychologytoday.com

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(29)
(6)
(23)

Komentarai ()