Mokslininkai atskleidė vieną iš prieš 68 metus rasto meteorito paslaptį - jis turi Žemei nebūdingų mineralų ()
1951 metais Australijoje, pakelėje ties aukso karštinės metu gimusiu Wedderburno miesteliu, rastas nedidukas, keistai atrodantis, 210 gramų sveriantis kosminis akmuo. Po dešimčių metų bandymų išsiaiškinti jo paslaptis mokslininkai vieną jų pagaliau sugebėjo išgliaudyti, rašo „Science Alert“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauju moksliniu Wedderburno meteorito tyrimu, kuriam vadovavo Kalifornijos technologijų instituto (Caltech, JAV) mineralogas Chi Ma, specialistai patvirtino pirmą kartą atradę mineralą, vadinamą „edskotitu“. Tai yra reta geležies karbido mineralinė forma, kurios Žemėje iki šiol nebuvo pavykę rasti natūraliuose šaltiniuose.
Po to, kai buvo patvirtinta, kad Wedderburno meteoritas yra kosminės kilmės, juodos ir raudonos spalvos uolieną analizavo ne viena mokslininkų grupė, tad dabar tėra likęs tik trečdalis pradinio radinio svorio. Jis saugomas Australijos Viktorijos muziejų geologinėje kolekcijoje. Du trečdalius šio meteorito mokslininkai atsipjovė arba atsiskėlė tyrimams, norėdami išsiaiškinti, iš ko šis objektas sudarytas.
Tyrimų metu nustatyta, kad jame yra aukso ir geležies pėdsakų, o taip pat retųjų mineralų – kamacito, schreibersito, taenito, troilito. Dabar sąrašą galima papildyti ir edskotitu.
Edskotito (mineralas pavadintas meteoritų eksperto ir kosmochemiko Edwardo Scotto, dirbusio Havajų universitete, garbei) atradimas yra reikšmingas, nes iki šiol nė karto nebuvo nustatyta atvejų, kai ši konkreti atominė geležies karbido mineralo struktūra būtų susidariusi natūraliai.
O tai savo ruožtu yra svarbu dėl to, kad Tarptautinė mineralogų asociacija IMA oficialiai pripažįsta tik natūraliai randamus mineralus. Sintetinė geležies karbido mineralinė forma jau yra žinoma kelis dešimtmečius – tai yra fazė, susidaranti geležies lydymo metu. Bet dėl pastarojo Chi Ma ir kolegų tyrimo edskotitas dabar bus įtrauktas į oficialų mineralų sąrašą, į kurį patekti nėra taip jau lengva.
„Laboratorijoje esame atradę nuo 500 tūkst iki 600 tūkst. mineralų, tačiau pati gamta jų yra pagaminusi mažiau nei 6000“, – sakė Viktorijos muziejių vyresnysis geomokslų kuratorius Stuartas Millsas, kuris pastarajame tyrime nedalyvavo.
Neįmanoma užtikrintai pasakyti, kokiu būdu natūralus edskotitas atsirado Wedderburno apylinkėse, tačiau Australijos nacionalinio universiteto planetų mokslininkas Geoffrey Bonningas, taip pat neprisidėjęs prie pastarojo tyrimo vykdymo, mano, jog mineralas galėjo susidaryti kadaise egzistavusios planetos įkaitusiame, suspaustame branduolyje.
Prieš labai daug metų ši edskotitą gaminusi planeta galėjo patirti kokį nors kolosalaus masto kosminį susidūrimą – galbūt su kita planeta, galbūt su palydovu ar asteroidu – dėl ko subyrėjo, o šios sunaikintos planetos fragmentai išsibarstė po kosmosą, sako G.Bonningas.
O praėjus daugybei milijonų metų vienas toks fragmentas nukrito Australijoje.
Recenzuojamas straipsnis publikuotas žurnale „American Mineralogist“.