Buvo atrastas ryšys tarp prastos oro kokybės ir įvairių psichologinių sutrikimų kaip šizofrenija, praneša portalas The Guardian. Remiantis JAV ir Danijos mokslininkų atliktu tyrimu, žmonės, kurie vaikystėje praleidžia daug laiko didelę oro taršą turinčiose vietose, vėliau turi didesnę riziką turėti įvairių protinių sutrikimų.

Pastaruoju metu oro tarša tampa vis didesniu visuomenės rūpesčiu, kai ne vienas mokslinis tyrimas surado ryšį tarp prastos oro kokybės ir įvairių ligų kaip astma, silpnaprotystė ar įvairūs vėžiniai susirgimai. Tačiau dabar panašu, kad prastas oras gali kelti riziką ir mūsų psichinei sveikatai. Dar vienas sausio mėnesį išleistas tyrimas atrado tendenciją, kad labiau užterštose Londono vietose augę vaikai turi daug didesnę riziką susirgti depresija iki 18 metų negu tie, kurie augo vietovėse, kur oras švaresnis.

Jungtinė amerikiečių ir danų mokslininkų komanda spėja, kad ši tendencija gali būti pritaikyta ir kitoms mentalinėms ligoms, kaip bipolinis sutrikimas, šizofrenija ar kitokie asmenybės sutrikimai. Oficialiais duomenimis, per savo gyvenimą nuo 1 iki 2 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų turi bipolinį sutrikimą, panaši situacija yra ir su šizofrenijos statistika. Spėjama, kad apie 5 proc. bent kartą gyvenime yra turėję asmenybės sutrikimų.

Vienas iš tyrimo bendraautorių, Čikagos universiteto profesorius Andrejus Ržetski, teigė, kad mokslininkų komanda pradėjo darbą, kai pagaliau buvo suprasta, kad genetika negali visiškai paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės turi konkrečių psichologinių problemų, o kiti – ne.

Po atliktų panašių tyrimų JAV ir Danijos populiacijose komanda iškėlė ne vieną hipotezę, kodėl oro tarša veikia psichinę sveikatą. Remiantis viena iš jų, oro tarša gali sukelti tam tikrus kvėpavimo takų uždegimus, kurie pereina smegenims ir likusiam kūnui. Remiantis dar viena hipoteze, oro taršos sukėlėjai per nosį galiausiai nukeliauja ir pasiekia smegenis, kuriose jie kaupiasi ir sukelia uždegimus.

Jeigu šis ryšys tarp oro taršos ir psichinės sveikatos sutrikimų bus patvirtintas, tai tam tikra prasme būtų visai gera naujiena.

„Skirtingai nuo genetinių polinkių, aplinkos veiksnius mes galime pakeisti“, – teigė A. Ržetski.

Tačiau tyrimai turi ir savo ribas: atrastas ryšys nebūtinai įrodo, kad oro tarša sukelia šių ligų vystymąsi, o atlikta analizė neatsižvelgia į daugybę kitų faktorių, galinčių kelti ligų riziką, kaip šeimos istorija, psichiatrinės problemos ar tiesiog patyčios mokykloje.

King‘s College London biostatistikos ekspertas dr. Ioannis Bakolis teigia, kad šis tyrimas prisidėjo prie daugelio ankstesnių ryšio tarp oro taršos ir psichinių ligų įrodymų.

„Nors priežastingumas negali būti įrodytas, šis darbas teigia, kad grėsmės susirgti psichinėmis ligomis gali būti išvengta pagerinus oro kokybę“, – teigė mokslininkas.

Pasak jo, jau dabar yra pakankamai įrodymų, kad oro tarša kelia daugelį kitų pavojų mūsų sveikatai. Tai yra rimta priežastis rimtai svarstyti tokius pokyčius kaip automobilių eismo draudimas miestuose ar jų rajonuose.

Komentarai (1)