Donaldas Trumpas netyčia atskleidė informaciją apie JAV slaptąjį palydovą: astronomai priblokšti – „vaizdo detalumas yra neįtikėtinas“  (13)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau yra pagarsėjęs dėl savo neatsakingo elgesio socialiniame tinkle „Twitter“, tačiau jis greičiausiai ir pats nesuvokė, kad paviešino slaptą JAV palydovų informaciją.

JAV palydovo užfiksuotas vaizdas stebina savo kokybe
JAV palydovo užfiksuotas vaizdas stebina savo kokybe
© Twitter | https://twitter.com/realDonaldTrump/status/1167493371973255170?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1167493371973255170&ref_url=https%3A%2F%2Ffuturism.com%2Fthe-byte%2Ftrump-

Donaldas Trumpas Twitter’yje pasidalino žinute, kurioje pavaizduotas labai detalus palydovinis vaizdas.

Šioje nuotraukoje matyti Irano „Semnan Launch Site One“ aikštelė ir pasekmės, po paskutinio ir nesėkmingo raketos paleidimo.

Panašu, jog JAV prezidentas bando papildomai neerzinti Irano – tarp šių dviejų šalių dabar ir taip tvyro didelė įtampa – ir teigia, jog JAV prie šio incidento neprisidėjo bei linki Iranui viso ko geriausio.

Ir jei eiliniams piliečiams ši žinutė didesnio susidomėjo ir nesukėlė, šia nuotrauka labai susidomėjo astronomai. Pateiktas vaizdas juos netgi pribloškė.

Išanalizavę kokiu kampu daryta palydovinė nuotrauka, jie suprato kokiu laiku ir kurioje tiksliai vietoje buvo paslaptingasis JAV palydovas.

Olandų astronomas ir asteroidų stebėtojas Marco Langbroekas mano, kad šį vaizdą galėjo užfiksuoti „USA 224“ – ypač slaptas JAV palydovas, kainuojantis apie 2 milijardus JAV dolerių. Ir jis šią nuotrauką padarė vieną dieną prieš tai, kai šia informacija Twitter tinkle pasidalino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Įtariamas „KH-11“ tipo, optinio vaizdo palydovas paleistas 2011-aisiais. Bent jau nuo tada astronomijos mėgėjai jį sugeba pamatyti.

„Jie [tokie palydovai] danguje yra nepaprastai šviesūs ir lengvai randami“, - „NPR“ sako Purdue universiteto astrodinamikos magistrantas Michaelas Thompsonas.

Tačiau astronomus suglumino pati vaizdo raiška. Remiantis „Quartz“, skaičiavimai rodo, kad skiriamoji geba siekia 10 centimetrų viename pikselyje, o naujausi komerciniai palydovai užtikrina tik 30.

„Vaizdo detalumas yra neįtikėtinas“, - tinklaraštyje rašo Langbroekas. „Tai yra aukštos skiriamosios gebos optinis palydovas, kuris primena Hablo kosminį teleskopą. Tik šis palydovas žiūri į Žemę, o ne į kosmoso platybes.“

Aut. teisės: Technologijos.lt
Autoriai: Darius Verbickas

(142)
(5)
(137)

Komentarai (13)