Sporto medicinos gydytojas ir Lietuvos Olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas sako, kad kvėpavimas, judesys ir atsipalaidavimas – užtikrintas kelias link sveikatos. Būtent šia tema jis „Sporto festivalyje“ Vilniuje prikaustė klausytojų dėmesį.

Žmogaus kūnas keičiasi ne į gera

Jei skaitytumėte šiuolaikinį vadovėlį, ten rašytų, kad normalus žmogaus kvėpavimas yra 15-20 kartų per minutę. D. Barkauskas sako, kad maždaug 1960 metų vadovėlyje tas pats rodiklis nurodomas 12-15 kartų per minutę. O jei atsiverstumėte XIX a. medicinos knygas, ten rastumėte, kad tais laikais normalus žmogaus kvėpavimo dažnis buvo 10-12 kartų per minutę.

„Tai rodo, kad mūsų kūnas keičiasi. Ir nelabai į gera. Evoliuciškai, mes turėtume būti tokie, kokie buvome sutverti. Viskas vystosi per greitai“, – sakė D. Barkauskas, norėdamas įrodyti, kokią įtaką mums daro tempas, sukeldamas įtampą. Ši veikia ne tik mūsų mintis, psichiką, bet ir fizinę būklę, pradedant nuo kvėpavimo, kuris susijęs su visais mūsų organais.

Spręsti šią problemą – treniruoti kvėpavimą – jau siūloma įvairiuose mokymuose ir treniruotėse. Tačiau gydytojas mano, kad daryti kvėpavimo pratimus mechaniškai yra absurdas.

„Turite įjungti smegenis ir kvėpuoti sąmoningai“, – sako D. Barkauskas.

Gydytojas rekomenduoja vieną kvėpavimo pratimą, vadinamą „Šnypščiančiuoju S“. Jį atliekant liežuvis yra statomas į nedidelę tūbelę ir yra sakomas truputį šnypšiantis „s“, garsas turi būti tolygus.

„Atkreipkite dėmesį, ar jūs galite išlaikyti tolygų spaudimą visą laiką, kiek ilgai tai trunka, ar jis nesustiprėja, nesusilpnėja; ar jūs galite tai daryti ilgai ir pan. Tai moko jus sąmoningai atkreipti dėmesį į kvėpuojamuosius raumenis, nes jūs iškvepiate po pasipriešinimo, – sako D. Barkauskas. – Pradėkite nestaigiai, palaipsniui ir švelniai, pajusite, kaip viskas dirba ir veikia.“

Vieną delną padėkite sau ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Giliai įkvėpkite. Kuri ranka sujudėjo? Jei toji, kuri buvo padėta ant krūtinės – įkvepiate taip, kaip didžioji dalis žmonių. „Tai vadinama krūtininiu vertikaliu kvėpavimu ir tai šiais laikais yra dažniausiai sutinkama patologija“, – sako gydytojas.

Jei į viršų pakilo ranka, kuri buvo padėta ant pilvo – puiku, nes įkvėpimas turi nukeliauti į apatinę plaučių dalį, ne į viršutinę, pastebi D. Barkauskas.

„Pilvinis kvėpavimas įmanomas tik sąmoningai arba gulint. Sėdint, stovint, kai jūs save stabilizuojate, apatinis krūtininis kvėpavimas yra normalu, bet jei reikės, sąmoningai galėsite įkvėpti į pilvą, nieko daugiau neįjungdamas, – sako gydytojas. – Kvėpavimą mes turime valdyti. Jeigu valdote kvėpavimą, valdote emociją. Kai susinervinate, viskas sukyla, bet jei jūs pakvėpuosite, ramiai, į situaciją pažvelgsite iš šono, greitai nusiraminsite. Kvėpavimas yra vartai į emocijų valdymą.“

Gydytojas sako, kad kokybiškas kvėpavimas labai svarbus norint atsipalaiduoti ir kokybiškai ilsėtis.

Kaip pasitikrinti įtampos lygį

Kaip sako D. Barkauskas, įtampa dažniausiai kaupiasi pečiuose ir žandikaulyje. Gydytojas siūlo pasitikrinti, kiek smarkiai šiuo metu jūs esate įsitempę.

Sulenkite vidurinius tris rankos pirštus, o dabar pabandykite juos taip, kad nykštys pasidėtų ant nosies, o mažasis pirštas liestų smakrą, sutalpinti tarp žandikaulių. Telpa? Jūsų įtampos lygis normalus arba nesate įsitempę.

„Jei netelpa, darykite išvadą – esate stresuoti, jums reikia mokytis atsipalaiduoti“, – pataria gydytojas.

Kodėl mes turime mokytis kvėpuoti? „Nuo įtampos sumažėja įkvėpimo lygis, – sako D. Barkauskas. – Bet to, telefonas yra elektromagnetinis laukas, kuris neigiamai veikia mūsų kūną. Apie tai duomenų turime pakankamai, tačiau dabar lieka klausimas, kiek blogai tai veikia mūsų kūną.

Technologijos yra patogu, bet jos mums atneša įtampos. Jūs pastoviai pasiekiami. Jeigu jūs naudojate socialines medijas, jeigu jūs gavote krūvą „dislaikų“ prie jūsų nuotraukos, jums yra įtampa, stresas, nors tai neturi jokios įtakos jūsų gerbūviui.“

Gydytojas sako, jei ilgai ir dažnai žiūrite į mažą telefono ekraną, jūsų kūnas jau savaime generuoja įtampą, mat mūsų kūnas sutvertas priešingai veiklai – pastoviai stebėti aplinką.

„Mes neturime atsisakyti šiuolaikinių technologijų, bet mes turime žinoti, kaip jas saugiai naudoti. Jeigu jūs dirbate prie kompiuterio, po to žiūrite į telefoną, praėjo pusvalandis – apsižvalgykite!“ – pataria D. Barkauskas.

Patenkinkite mikroflorą

Gydytojas taip pat akcentuoja, kad nėra gerai telefoną laikyti ant pilvo, kaip dažnai daro vaikai, nes būtent ten gyvena mikroflora.

„O tai yra 1,5-2 kg mažų būtybių, kurios gyvena kartu su jumis. Jūs turite patenkinti tuos gyvūnus. Jeigu jūs juos patenkinate, jūsų imunitetas, savijauta, hormonai bus puikios būklės. Bet jei ten gyvena mėsėdžiai, o galvoje jūs esate vegetaras, jūs pastoviai turėsite problemų“, – sako Lietuvos Olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas.

Be to, jeigu jūs sėdite susikūprinę, tai taip pat neigiamai veikia jūsų diafragmą.

„Jeigu norite suprasti, kodėl diafragma yra tokia svarbi, pažiūrėkite į iki 3 mėnesių amžiaus kūdikį – jis kvėpuoja tik diafragma, t. y. tik pilvu. Diafragmos svarba išlieka tokia pat iki gyvenimo pabaigos, – sako D. Barkauskas. – Diafragma yra ne tik kvėpavimo, bet ir visceralinis ir stabilizacinis organas, raumuo.“

Jei bandysite kvėpuoti diafragma – mokykitės tai daryti gulint, taip lengviau pajusite kvėpavimo technikų skirtumus.

Kvėpuojant svarbiausias dalykas yra pauzė, kuri natūraliai atsiranda po iškvėpimo, kai sistema save „kalibruoja“.

„Jei jūs emociškai išsitempę, pirmas dalykas, kuris įvyksta esant emocinei įtampai – sutrumpėja pauzė, jūs pradedate kvėpuoti dažnai ir paviršutiniškai, – sako D. Barkauskas.

– Jeigu mūsų kvėpavimas tampa paviršutinis ir dažnas, mes hiperventiliuojame plaučius ir tai yra vienas dažniausių prepatologinių sindromų, kuris veda link krūvos pakitimų kūne ilgalaikiam laikotarpiui.“

Gydytojas teigia, kad kiekvienas žmogus turėtų žinoti normalų savo kraujo spaudimą, rytinį širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį bei cukraus kiekį kraujyje.

„Jei šiuolaikinio žmogaus paklausti, koks jo telefonas, tai jis pasakys, ir kiek branduolių procesorius bei kitus dalykus. O, kai paklausi, kur kepenys, atsakyti negali. Tai rodo, kiek mes domimės savo kūnu,“ – pastebi gydytojas.

Komentarai ()