Už šią nuotrauką mokslininkų komanda gavo tris milijonus dolerių  ()

Mokslininkai mano, kad kiekviena galaktika turi „širdį“, o ta „širdis“ yra ne kas kita, o būtent juodoji skylė – žvaigždė, kurios gravitacija yra tokia didelė, kad nuo jos negali pabėgti niekas, net ir šviesa. Tiesa, vieną juodosios skylės elementą išskirti ir pastebėti įmanoma – o būtent tai per 10 metų mokslininkai ir padarė.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Juodosios skylės vidutiniškai būna milijonus kartų masyvesnės už Saulę – bet nepaisant to, mokslininkai ilgą laiką negalėjo užfiksuoti šio paslaptingo objekto nuotraukoje. Juodosios skylės yra tokios tamsios, kad praktiškai nematomos.

Na, bet šių metų balandžio 10 d., grupė mokslininkų, dirbusių prie Įvykių Horizonto teleskopo projekto (angl. Event Horizon Telescope Collaboration, EHT), visam pasauliui parodė pirmąją juodosios skylės nuotrauką istorijoje. Nors nuotrauka buvo gana neaiški ir šiek tiek išplaukusi – tai vis tiek yra labai didelis žingsnis kosmoso tyrinėjimų srityje.

Už šią nuotrauką visa komanda laimėjo 2020 metų „Breaktrough Prize“, kuris jiems buvo įteiktas rugsėjo 5 dieną. Pats prizas buvo įsteigtas kelių investuotojų, o tarp jų buvo kompiuterių mokslininkas bei vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergejus Brinas bei „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas. Pats prizas šiais laikais dar vadinamas ir „Mokslo Oskaru“.

Visa EHT komanda gavo 3 mln. dolerių, tačiau ši suma bus padalinta visiems 347 prie projekto dirbusiems žmonėms, todėl kiekvienas iš jų gaus po 8 600 dolerių.

Ką matome šioje nuotraukoje?

Balandį darytoje nuotraukoje yra užfiksuota masyvi juodoji skylė M87 galaktikos centre, kuri nuo Žemės yra nutolusi per 54 mln. šviesmečių. Manoma, kad šios juodosios skylės masė yra kaip 6,5 mlrd. Saulių.

Tiesa, iš tiesų pačios juodosios skylės pamatyti neįmanoma – įmanoma įžvelgti tik jos šešėlį, kurį riboja dulkių ir karštų dujų debesys, gaubiantys juodąją skylę. Būtent šie debesys sukuria apvalų šešėlį aplink juodąją skylę, kur visa materija ir šviesa yra tiesiog praryjama.

„Kai dujų debesis artinasi vis arčiau juodosios skylės, jis ima greitėti ir šilti. Galiausiai kuo didesnį greitį jis įgauna ir kuo didesnį karštį pasiekia, tuo daugiau jis švyti. Ilgainiui šis debesis prisiartina taip arti juodosios skylės, kad ši jį įtraukia ir ištempusi suformuoja ploną lanką aplink save“, – teigė Oksfordo universiteto astrofizikė Josephine Peters.

Kaip buvo padaryta nuotrauka 

EHT mokslininkai dirba visame pasaulyje – 20 šalių yra 60 institucijų, kurios užsiima šiuo darbu.

Norėdami užfiksuoti nuotrauką, mokslininkai turėjo naudoti aštuonis radioteleskopus, kurie veikė Antarktidoje, Čilėje, Meksikoje, Havajuose, Arizonoje ir Ispanijoje. Jie taip pat naudojo atominių laikrodžių tinklą – tai prietaisai, kurie gali matuoti laiką nanosekundžių tikslumu, ir pagal juos buvo susieti visi projekte naudoti teleskopai.

Žinoma, viskas nebuvo taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Pats projektas truko labai ilgai, 2006 metais buvo pradėta rinkti informacija apie juodąsias skyles, tuo tarpu dvejus metus iki nuotraukos paskelbimo vyko detalūs stebėjimai.

„Pažvelgus į nuotrauką atrodo, kad žvelgiame į pragaro vartus, pro kuriuos praėjus baigiasi kosmosas ir laikas“, – sakė vienas iš Įvykių Horizonto projekto bendradarbių Heinas Falcke.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(11)
(2)
(9)

Komentarai ()