Ar žmogus gali nors trumpam nustoti galvojęs? „Jei užslopintume smegenis, tai žmogus numirtų“, bet koks tada yra meditacijos poveikis?  ()

Šiandien turiu parašyti elektroninį laišką ir atsakyti prekių tiekėjui. Rytoj reiks iš darželio anksčiau pasiimti vaikus. Sutikęs vadovą turiu jo paklausti, ar leis vykti į komandiruotę. Visa tai galime pavadinti nesibaigiančia minčių kilpa, kurioje tarsi esame įstrigę.

Ar galime bent trumpam nustoti galvoti ir ką į šį klausimą atsakytų smegenys? Galbūt bent trumpam galime nemąstyti apie tai, kas buvo ar bus? O gal tai neįmanoma, nes smegenys galvoja nuolatos?

Užslopinus smegenis, žmogus mirtų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Valentina Vengelienė mano, kad daug kas priklauso nuo apibrėžimo, ką mes laikome smegenų mąstymu, smegenų veikla. „Tai tiesiog mūsų sugalvotas išsireiškimas. Smegenys dirba visą laiką. Jei jų darbą užslopintume, tai žmogus numirtų. O tas aktyvus galvojimas apie problemas, įvykius, žinoma, kad yra kontroliuojamas“, – paaiškino profesorė.

Paklausus apie meditacijos poveikį smegenims, mokslininkė tvirtino, kad nėra tokių tyrimų ekspertė, bet, pasak jos, meditacija tam ir sugalvota, kad padėtų sustabdyti konkrečias mintis.

„Atsakyti į klausimą, ar galime nustoti galvoti, yra sudėtinga, nes pirmiausia reikia susitarti, ką mes laikysime galvojimu. Jei mintis yra kažkoks elektrocheminis sužaibavimas tarp smegenų ląstelių, tai jis vyksta tiek žmogui esant sąmoningam, tiek – ne“, – „Live Science“ komentavo Masačusetso technologijų instituto (MIT) Smegenų ir kognityvinių mokslo departamento docentas Michaelas Halassa.

Anot jo, tas galvojimas, kuris susijęs su nuolatos mus „atakuojančiomis“ mintimis, bent jau teoriškai gali būti nutildytas. „Tokie dalykai pirmiausia ir rūpi meditacijos praktikams, tačiau kol kas neaišku, kiek meditacija gali sukurti tos „tuščios“, nuo kitų minčių ir signalų atribotos vietos“, – pridūrė docentas.

Meditacijos poveikis

„Nežinau, ar visiškai sustabdyti mąstymą teoriškai įmanoma, ir jei visgi taip yra, manau, kad tai bus neįtikėtinai sunku patikrinti ir įrodyti“, – sakė Kalifornijos universiteto mokslininkė Julia Kam.

Tačiau akivaizdu, kad meditacija užsiimančius žmones daug labiau domina jų mintys, galimybė jas skatinti ar slopinti“, – sakė mokslininkė. Pasak jos, medituojantys žmonės daug geriau koncentruoja mintis į vieną įvykį ar veiksmą, išmoksta ilgiau išlaikyti dėmesį.

Be to, pasak tyrėjos, yra skirtumas tarp galvojimo ir žinojimo, kad galvoji: „Jei paklaustumėte žmogaus, apie ką jis galvoja, ir jis nuoširdžiai atsakytų, kad „nieko“, tai nebūtų tiesa. Tiesiog jis nežino, kad tai daro. Kartais žmogus gali suvokti, kad galvoja, pavyzdžiui, apie artėjantį egzaminą, tik tada, kai kiti jam tai primena.“

Tarsi foninė programėlė telefone

„Jei galvojimą ir mąstymą analizuosime plačiau, smegenys niekuomet nenustoja galvoti. Dauguma to galvojimo tarsi vyksta fone. Tai tarsi užmiršta programėlė išmaniajame telefone, ji aktyvi ir įjungta, tačiau mes jos ekrane nematome. Nemanau, kad kažkokiais būdais galime tai sustabdyti“, – teigė M. Halasa.

Anot mokslininko, jei minioje pamatome pažįstamą veidą, iš karto gali nepavykti sugalvoti, koks tai žmogus, bet po kelių valandų tai prisiminsite. Tai pavyzdys, kad smegenys ir toliau „mąstė“ apie tai, nors tarsi apie tai jau negalvojote.

Pasirodo, kartais net sprendimų priėmimas vyksta nesąmoningai. Pavyzdžiui, kai kurie šio foninio „mąstymo“ rezultatai lemia tai, ką mes laikome nuojauta.

Dar daugiau, netgi galvodami apie galvojimą siunčiame žinutes per smegenų neuronų grandinę. Taigi, jei mums kažkaip pavyks sustabdyti sąmoningą „mąstymą“ arba pasiekti meditacijos „tuščią proto būseną“, smegenys neišsijungs. Jose ir toliau bus daugybė minčių – mes tiesiog apie jas nežinosime.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(18)
(3)
(15)

Komentarai ()