„Revakcinacija vyresniam amžiuje – tikrai trūksta informacijos, kada skiepytis antrą ar trečią kartą. T.y., kuo toliau į paauglystę ir toliau, tuo mažiau perspėjama, kad reikėtų vėl persiskiepyti. Lyg ir aišku su skiepais, kol vaikas dar yra mažas, bet paskui tampa miglota, kuriuos skiepus kartoti ir kada", – svetainėje vakcinabc.lt užduodamas klausimas.

Į klausimą atsako Paulius Gradeckas, MPH, Infekcinių ligų epidemiologas.

„Atsakymas, kokiais skiepais yra rekomenduojama pasiskiepyti suaugus ir, ar rekomenduojama atlikti pakartotinius skiepus, yra sudėtingesnis nei atsakyti, kuriais skiepais privalome skiepyti vaikus.

Geriausias ir efektyviausias sprendimas būtų – kiekvienu individualiu atveju konsultuotis su savo šeimos gydytoju, kuris turi galimybę ne tik įvertinti Jūsų asmeninę riziką susirgti viena ar kita užkrečiama, bet skiepais valdoma infekcija, bet ir patikrinti Jūsų skiepijimo istoriją (ypač jeigu jis ar jūs turite tai patvirtinančią medicininę dokumentaciją). Taip pat užkrečiamųjų ligų prevencijos klausimais konsultuoti gali gydytojai infektologai, o jei gyvenate užsienyje – ir kelionių medicinos specialistai.

Visgi atsakydamas į užduotus pabandysiu tai padaryti sistemiškai.

Pirmiausia, natūraliai gali kilti klausimas, kodėl mums neužtenka vaikystėje ir paauglystėje gautų skiepų? Reikia suprasti, kad kiekvieno žmogaus imunitetas yra individualus ir tik išsamūs tyrimai padeda nustatyti taip vadinamą antikūnų titrą konkretiems sukėlėjams.

Antra, medicinoje yra žinomas toks fenomenas kaip su laiku nykstantis imunitetas (angliškai waning immunity), dėl kurio jūsų specifiniai antikūnų titrai prieš infekcines ligas su laiku gali sumažėti tiek, kad jūs tampate vėl imlus toms infekcijoms, nuo kurių buvote paskiepytas anksčiau.

Skiepijimo rekomendacijas suaugusiems asmenims galima išskirti į tris pagrindines grupes:

• Visiems suaugusiems Lietuvos gyventojams rekomenduojamos vakcinos, kaip erkinio encefalito ir difterijos, stabligės bei sezoninio gripo. Visi ekspertai vienbalsiai pritarė, kad skiepijimas nuo erkinio encefalito ir periodinės stabligės, difterijos revakcinacijos yra ne tik rizikos grupių, bet visų suaugusių Lietuvos gyventojų skiepijimo rekomendacijų objektas;
• Skirtingomis lėtinėmis ligomis sergančiųjų padidėjusios užkrečiamųjų ligų rizikos išaiškinimui specifinės imunoprofilaktikos rekomendacijos;
• Ir rekomendacijos dėl gyvenimo būdo, pvz. kelionių.

Praktiniai pavyzdžiai:

Jonas yra 50-ties metų darbingas sveikas vyras. Šiuo metu jis neplanuoja keliauti į egzotines šalis, bet laisvalaikiu mėgsta grybauti ir dirbti sode. Greičiausiai Jonas dar vaikystėje buvo paskiepytas nuo pagrindinių vaikystės infekcijų – tymų, kiaulytės, poliomielito. O vėjaraupiais persirgo, kai buvo paauglys. Jonas ne itin mėgsta lankytis gydymo įstaigose, todėl nusprendžia, jo žodžiais tariant, „neleisti pinigų be reikalo“ ir nepasitikrinti, ar visgi turi antikūnus nuo minėtų infekcijų, bet žmonos įkalbėtas apsilanko pas savo šeimos gydytoją ir pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą valstybės lėšomis suaugusiems asmenims nuo 26 m. pakartotinai pasiskiepija viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo. Kadangi grybavimo sezonas baigėsi, jis žmonai pažada po Naujų metų pradėti skiepytis ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Imunitetui susidaryti reikalingos 3 vakcinos dozės. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu; trečiosios dozės įskiepijimo intervalas gali būti nuo 5 iki 12 mėn. Sustiprinančioji vakcinos dozė skiriama po 3 m. ir vėliau kitos palaikomosios (sustiprinančios) vakcinos dozės įskiepijamos kas 5 m.

Birutė yra 19 metų šaulė. Tėvai niekada nebuvo nusiteikę prieš vakcinas, todėl Birutė gavo visus vaikystės skiepus, kuriuos kompensavo valstybė. Pastarąją vasarą po išvykimo su draugais į pratybas Lietuvos miškuose mergina suprato, kad net ir naudojant vabzdžių repelentus jai vis tiek po vieno žygio teko rasti įsisiurbusią erkę. Po nuoširdaus pokalbio, kurio metu paaiškėjo, kad mergina pradeda galvoti apie santykius su vaikinais, Birutės mama ne tik pasakė, kad padovanos reikalingas lėšas skiepams nuo erkinio encefalito, bet ir vakcinai nuo žmogaus papilomos viruso, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.

Dariui cukrinis diabetas buvo nustatytas prieš 8 metus. Vyras dėl to per daug nesijaudina ir sako, kad tai net padėjo pakeisti gyvenimo būdą – su drauge jie pradėjo sveikiau valgyti ir aktyviai gyventi. Bet kiekvienais metais prasidedant šaltajam sezonui jauno vyro pagrindinis rūpestis – oro lašelinės infekcijos. Praėjusį pavasarį jo likimo draugas mirė nuo gripo komplikacijų. Todėl Darius nusprendžia dar prieš šio šaltojo sezono pradžią pasiskiepyti jo gydytojo rekomenduotomis vakcinomis – sezonine gripo vakcina (1 dozė kasmet prieš gripo sezoną) ir pneumokokine vakcina (1 dozė PCV13).

Agneta yra 33 metų moteris. Ji kiekvienais metais turi tradiciją su draugėmis išvykti į įvairias pasaulio šalis. Šiais metais jų kelionės tikslas – Madagaskaras. Kadangi Agneta gyvena Londone, po apsilankymo kelionių medicinos praktikos kabinete ji nusprendžia pasiskiepyti nuo hepatito A bei vidurių šiltinės. Skiepą nuo geltonojo drugio ji gavo dar prieš keturis metus, kai keliavo po pietų Ameriką. Visgi rekomenduotos cheminės profilaktikos prieš maliariją moteris dėl asmeninių priežasčių ruošiasi atsisakyti."

Daugiau atsakymų į klausimus apie skiepus, galite rasti vakcinabc.lt.

Komentarai ()