Galaktikos centre esanti juodoji bedugnė – pavojingesnė, nei manyta: nauji duomenys rodo, kad ji vis dar sprogstamai pavojinga - tai lyg miegantis Vezuvijaus ugnikalnis ()
Mūsų galaktikos centre esanti supermasyvi juodoji bedugnė prieš 3,5 milijonus metų buvo sužibusi taip ryškiai, kad turėjo būti gerai matoma ir Žemėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis atradimas keičia mūsų požiūrį į centrinę Galaktikos juodąją bedugnę, kuri per visą žmonijos istoriją buvo neaktyvi. Astronomai ima suprasti, kad galaktiniais mastais neseniai (prieš kelis milijonus metų) ji buvo itin aktyvi, net sprogstama.
Toks aktyvumas randasi ir nyksta per milijardus metų. Mes nesuprantame, kas tą aktyvumą nutraukia, tačiau tai kažkaip susiję su medžiagos patekimu į JB. Mes Žemėje gyvename lyg šalia miegančio ugnikalnio, tokio, kaip Vezuvijos, kuris, kaip žinia, seniau buvo gan aktyvus, kas Pompėjai ir Herkulanumui baigėsi liūdnai. Nepaisant to, nerimauti neverta: sprendžiant iš to, ką žinome, skriedami apie vėsią nykštukinę žvaigždę, toli nuo Paukščių Tako centro, esame saugūs.
Apie galaktikos centre esančią juodąją bedugnę besisukančių karštų dujų spinduliavimas, palieka pėdsaką Magelano sraute.
© James Josephides / Swinburne University
Kodėl galaktikos centre yra juodoji bedugnė?
Pažvelgus Šaulio žvaigždyno kryptimi išilgai Paukščių Tako, apie galaktikos centrą matoma tanki žvaigždžių aglomeracija. Galaktikos centrą žymi apie supermasyvią juodąją bedugnę besisukanti labai tanki, labai masyvi žvaigždžių sankaupa.
Anksčiau šiais metais ESO Gravity komand aptiko žvaigždę, skriejančią apie juodąją bedugnę iki 10 000 kilometrų per sekundę greičiu, o tai jau keli procentai šviesos greičio. Taip pavyko išmatuoti juodosios bedugnės masę 1% tikslumu – jos masė didesnė už Saulės ~4 000 000 kartų.Kai kurios JB aktyvesnės už kitas
Tačiau apžvelgę Visatą, išvysime, kad tik kelių procentų galaktikų centrinės supermasyvios juodosios bedugnės aktyvios. Aktyvios, tai yra, apsuptos apie jas besisukančių dujų ir žvaigždžių, sudarančių ypatingai karštą dujų žiedą.
Šis žiedas, vadinamas akreciniu disku, taip įkaista, kad jo skleidžiamas srautas paveikia visą galaktiką. Itin įspūdingos – masyviose galaktikose vykstančių tokių sprogimų pasekmės.
Juodosios bedugnės akrecinio disko spindulių kryptis kinta per tūkstančius metų.
© Phil Hopkins / Caltech
Paukščių Tako žybsnis
Maždaug prieš tris milijonus metų Žemėje gyveno tiesioginiai mūsų protėviai – australopitekai (\(Australopithecus afarensis\)). Gali būti, jie žvelgė aukštyn ir regėjo, kaip išilgai Paukščių Tako sklinda šviesos srautas, ryškesnis už bet kurią nakties dangaus žvaigždę.
Žmogaus gyvenimo masteliu šis šviesų šou atrodė kaip statiški šviesos spinduliai, mirksintys tūkstantmečių masteliu. Dabar vienintelis regimas šio ypatingai galingo įvykio likutis – išilgai tolimo Magelano srauto atvėsusios dujos.