Iki šimto metrų aukščio kopos ir dengia tokį plotą, kaip Kanada ar JAV - kaip jos atsirado Titane?  ()

Saturno palydove Titane, netoli pusiaujo, stūkso iki šimto metrų aukščio kopos. Iš viso jos dengia apie 13% palydovo paviršiaus – panašų plotą, kaip Kanada ar JAV. Jas sudaro įvairūs sudėtingi organiniai junginiai, bet kilmė kol kas nėra aiški.

Standartinė hipotezė teigia, kad molekulės formuojasi atmosferoje ir krenta ant palydovo paviršiaus tarsi sniegas, tik nukritusios neištirpsta. Bet dabar pasiūlytas alternatyvus formavimosi mechanizmas.

Laboratoriniais eksperimentais parodyta, kad kosminiai spinduliai, prasiskverbiantys pro Titano atmosferą, gali sukelti organinių junginių formavimosi reakcijas jo paviršiuje. Vos per šimtą metų paviršiuje gali susiformuoti fenantreno koncentracija, atitinkanti stebimą Titane; dviejų kitų junginių – benzeno ir naftalino – formavimasis užtruktų šiek tiek ilgiau. Bet kuriuo atveju, Titano kopose randami junginiai tikrai gali susiformuoti jo paviršiuje.

Analogiškas procesas gali veikti ir kituose dangaus kūnuose, kurių paviršiuje yra organinių junginių, pavyzdžiui Plutone ar kitoje nykštukinėje planetoje Makemakėje.

Sudėtingų organinių junginių atradimas šiuose kūnuose būtų ir hipotezės patikrinimo būdas, nes jie neturi atmosferos, taigi jei atmosfera būtų svarbi benzeno, naftalino ir fenantreno formavimuisi, nykštukinėse planetose jų nebūtų.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(8)
(1)
(7)

Komentarai ()

Susijusios žymos: