Nors gerklę gali skaudėti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai ją skauda dėl virusų, kurių žinoma apie 200. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Lina Simanaitienė papasakojo, ką reiškia žinoti, kai šis nemalonumas užklumpa.

Kai tik pradeda perštėti gerklę, daugelis nieko nelaukę čiumpa kokią nors pastilę. Ar gerai daroma, jei skausmą malšinti pradedame šiuo būdu? Kaip malšinti gerklės skausmą?

Ryklės skausmas, jaučiamas kaip diskomfortas, kutenimas, dirginimas, paprastai sustiprėjantis ryjant. Dažniausia faringito priežastis – virusinė infekcija. Viruso sukeltas ryklės skausmas nereikalauja gydymo ir praeina savaime. Bakterinė infekcija (dažniausiai sukeliama streptokokų) – retesnė ryklės skausmo priežastis, reikalaujanti specifinio gydymo antibiotikais, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.

Kitos ryklės skausmus galinčios lemti priežastys: alergijos, sausas aplinkos oras, oro užterštumas, dirginančios medžiagos (tabako dūmai, chemikalai), gastroezofaginis refliuksas (rėmuo). Rečiau – ŽIV infekcija, navikai ir kitos priežastys.

Taigi, ryklės skausmo priežasčių yra įvairių. Ir gydymas turėtų būti atitinkamas.

Pagal Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijas, vaiką reikėtų nuvesti pas gydytoją pasikonsultuoti, jei jo ryklės skausmas nepraeina po pirmo atsigėrimo ryte. Skubiai kreipkitės, jei yra apsunkintas kvėpavimas ar rijimas, neįprastas seilėtekis.

Jei ryklę skauda suaugusiajam, kreiptis į gydytoją reikėtų atsiradus apsunkintam kvėpavimui ar rijimui, sąnarių, ausų skausmams, bėrimui; karščiuojant virš 38,3oC; jei nebegalite pilnai, kaip anksčiau išsižioti; jei apčiuopiate darinį kakle; esate užkimęs daugiau nei 2 savaites; seilėse matote kraujo; taip pat jei ryklės skausmas labai stiprus ar trunka ilgiau nei savaitę.

Kaip patartumėte malšinti gerklės skausmą?

Kadangi dažniausia ryklės skausmo priežastis yra virusinė infekcija, ją paprastai lydi ir sloga, kosulys. Tokia būklė įprastai trunka penkias–septynias dienas ir nereikalauja specifinio gydymo. Tam tinkamiausios – bendros simptominės priemonės:

- šilti skysčiai, skalavimas vandeniu su druska, poilsis;

- miegokite daug, taip pat ilsinkite savo balsą;

- gerkite daug skysčių, venkite alkoholio ir kofeino;

- vartokite švelnų maistą ir gėrimus: sultinį, žolelių arbatą, šiltą vandenį su medumi. Jei ryklę skauda po operacijos, padeda ledukų čiulpimas, maistiniai ledai;

- skalaukite ryklę vandeniu su druska: tinkamos koncentracijos tirpalas gaunamas 1/4-1/2 a. š. druskos ištirpinus 120-240 ml šilto vandens. Vaikai nuo 6 m. jau gali atlikti ryklės skalavimus;

- drėkinkite aplinkos orą Jei neturite oro drėkintuvo, galite pasėdėti garų pripildytame vonios kambaryje;

- čiulpkite pastiles. Jos vengtinos vaikams iki 4 m. amžiaus dėl springimo rizikos;

- venkite dirgiklių: tabako dūmų ir cheminių medžiagų;

- Dažnos augalinės priemonės - saldymedis, gvazdikėliai (tiesiog juos pakramtyti), galima skalauti ryklę ciberžolės tirpalu.

Esant labai išreikštam skausminiam sindromui, tinka ir geriami analgetikai (paracetamolis, ibuprofenas – kai kuriais duomenimis, jis ryklės skausmui efektyvesnis). Vaikams negalima duoti aspirino, nes jo vartojimas susijęs su reta, tačiau gyvybei pavojinga būkle – Reye sindromu.

Visgi, jei jus užpuolė bakterinė infekcija, be antibiotikų greičiausiai neišsisuksite. Ypač svarbu, net ir ženkliai pagerėjus būklei, baigti visą gydymo kursą, kad būtų išvengta infekcijos plitimo ir komplikacijų (streptokokinė infekcija gali pažeisti širdį, sąnarius, inkstus).

Vaistinėje pastilių yra pačių įvairiausių. Ar jos skiriasi ne vien skoniu? Pagal ką reikėtų rinktis? Ar visgi pastiles rekomenduoti pagal situaciją turėtų šeimos gydytojas?

Pastilės veikia skatindamos seilių sekreciją ir taip drėkindamos burnos gleivinę. Daugumos jų sudėtyje yra antiseptinių, skausmą malšinančių, priešuždegimiškai veikiančių medžiagų. Deja, tik nedaugelio jų efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Mentolio turinčios pastilės skausmą malšina ir sukeldamos šalčio pojūtį. Vertėtų rinktis becukres, jos mažiau kenkia dantims. Be to, turinčios cukraus pastilės netinka diabetikams.

Sukurta ir visiškai chemiškai susintetintų, ir augalinės kilmės medžiagų (islandinės kerpenos, svilarožių, medaus, mentolio, eukalipto) turinčių pastilių.

Kadangi tai tik pagalbinė gydymo priemonė, griežtų rekomendacijų, ką rinktis, nėra.

Ne tik vaistinėse, bet ir parduotuvėse pilna tokių pastilių. Ar jos turi panašumų į tas, parduodamas vaistinėje? Ar galima jomis pasitikėti, kad numalšins gerklės skausmą?

Tokios pastilės yra tiesiog mėtiniai, citrininiai ar kitokio skonio saldainiai. Jų čiulpimas paskatins seilių susidarymą, sudrėkins gleivinę. Mentolis atvėsins. Nuo to ryklės skausmas gali kiek palengvėti, tačiau jos turi daug cukraus ir skatina ėduonį. Geriau jau išgerti arbatos.

Ką verta žinoti apie vaistinėje nusipirktas pastiles? Kaip dažnai ir kaip ilgai galima jas naudoti ir pan.?

Kaip ir vartojant bet kokį vaistą, prieš tai pravartu paskaityti anotaciją apie preparato vartojimo indikacijas, galimus šalutinius poveikius, sudėtį. Daugumą pastilių rekomenduojama čiulpti kas kelias valandas. Jei tai augalinės kilmės preparatai, perdozuoti paprastai neįmanoma. Jei tai cheminės medžiagos, dažniausiai anotacijoje nurodoma maksimali paros dozė. Pastilės nerekomenduojamos vaikams iki 4 metų dėl springimo pavojaus. Jos nevartotinos su maistu ir prieš valgant. Sučiulpus pastilę rekomenduojama bent valandą nevalgyti ir negerti.

Pašaliniai poveikiai reti, dažniausiai pasitaiko vėmimas, pykinimas, alerginės reakcijos.

Be to, pravartu nepamiršti, kad mūsų burna yra pati nešvariausia vieta mūsų organizme pagal mikroorganizmų kiekį. Esame sveiki, kai mūsų natūralios bakterijos nustelbia patogenines ir sergame, jei įsivyrauja pastarosios. Dezinfekuojančių pastilių per ilgas ir neadekvatus vartojimas gali iškreipti burnos gleivinės ekosistemą, skatinti burnos grybelio atsiradimą.

O galbūt, kai jau labai skauda, geriau purškiami vaistai tiesiai į gerklę?

Burnos gleivinės purškalų, kaip ir pastilių, yra įvairių. Yra tiek augalinės kilmės (su įvairiais augalų ir eteriniais aliejais), tiek sudėtyje turinčių vaistų nuo uždegimo ir skausmo. Pavartotas lokaliai, burnos gleivinės purškalas dezinfekuoja ir sukelia vietinę nejautrą, sutepa gleivinę. Kai kurių purškalų sudėtinės medžiagos lengvai rezorbuojasi ir kaupiasi audiniuose, taip ilgesniam laikui slopindamos skausmą.

Natūralūs aliejai suformuoja mechaninį apsauginį sluoksnį, padeda išlaikyti gleivinę drėgną ir elastingą, mažina perštėjimo pojūtį gerklėje ir trintį, todėl tampa lengviau nuryti maistą.

Purškalai gali būti saugi alternatyva vaikams iki 4 m., negalintiems čiulpti pastilių. Juos galima vartoti nuo 2 m. amžiaus.

Teko girdėti, kad jie sutraukia gerklės kraujagysles ir kyla įvairių rizikų. Ar tai tiesa? Kokios tos rizikos?

Ši informacija galbūt teisingesnė apie nosies gleivinę sutraukiančių purškalų vartojimą slogai gydyti. Dauguma tokių purškalų tinkami vartoti 3-5 d., nes vėliau kyla pašalinio poveikio – vazomotorinio rinito rizika, kai dėl kraujagyslių tonuso reguliacijos sutrikimo nosies gleivinė burksta.

Komentarai ()