Mokslininkai mano supratę homoseksualumo šaknis - evoliucijos eigoje gamtoje tai gali būti naudinga  (4)

„Evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai į tos pačios lyties santykius ilgą laiką žiūrėjo neteisingai“, – rašoma naujame tyrime. Čia mokslininkai sugalvojo susitelkti į gyvūnus, kurie užsiima lytiniais santykiais su tos pačios lyties atstovais – bet atvirkščiai nei kituose tyrimuose, tyrėjai bandė atsakyti į klausimą, kokią naudą tai jiems teikia, o ne kodėl išvis jie tai daro.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip teigia naujojo tyrimo autoriai, gyvūnai taip paprastai neėmė ir nepradėjo užsiiminėti seksu su ta pačia lytimi. Kalbant iš evoliucijos pusės, gali būti, kad tokie santykiai atsirado jau labai seniai, o išliko dėl to, kad vienu ar kitu būdu tai yra naudinga.

„Įprastai, kai evoliucijos biologai pamato savybę, kuri yra plačiai paplitusi ir tarp kitų evoliucijos linijų, jie atsižvelgia į tai, kad tą savybę greičiausiai turėjo ir tam tikro gyvūno protėviai – ir tai, kad savybė greičiausiai yra naudinga, jei per ilgą laiko ji išliko. Taigi, kodėl šiuo atveju niekas nepagalvojo tokios hipotezės?“, – klausia viena iš naujojo tyrimo autorių, Julia Monk.

Naujas požiūris

Ilgą laiką evoliucijos moksle tos pačios lyties santykiai gyvūnų aplinkoje buvo laikomi gana keblia mįsle: kam gyvūnams užsiimti ir eikvoti energiją tam, kas neperduos jų genų kitai kartai? Bet per tą laiką, kol mokslininkai vis sau uždavinėdavo šį klausimą, tos pačios lyties santykiai buvo užfiksuoti 1500 gyvūnų rūšyse – nuo kai kurių vabalų iki žmonių.

„Gyvūnams priskirti vienos ar kitos orientacijos mes negalime – bet stengiamės stebėti jų elgesį ir taip sužinoti kuo daugiau. Tiesa, gyvūnų elgesio negalime sieti su žmonių kultūriniu ar visuomeniniu kontekstu“, – sako J.Monk.

Mintis, kad tos pačios lyties santykius galėjo paskatinti evoliucija, privertė mokslininkus tyrinėti tokio elgesio naudą. Štai, pavyzdžiui, žmonėse mokslininkai nustatė, kad homoseksualaus sūnaus ar brolio turėjimas yra susijęs su tuo, kad moteris turės daugiau atžalų. Kituose tyrimuose buvo teigiama, kad tos pačios lyties santykiai yra kitų genų, turinčių naudą reprodukcijai, šalutinis poveikis.

Evoliucinėje biologijoje gyvūno gebėjimas daugintis priklausomai nuo savo aplinkos yra vadinamas fitnesu. J.Monk su kolegomis lapkričio 18 d. žurnale „Nature Ecology & Evolution“ pasirodžiusiame tyrime teigia, kad yra visiškai įmanoma, jog kai kurioms gyvūnų rūšims tos pačios lyties santykiai užtikrina gerą fizinę būklę. Tiesa, tyrime taip pat minima, kad tokia evoliucinė nauda nėra reikalinga, kad tos pačios lyties santykiai egzistuotų.

Ilgas ir sudėtingas procesas

Įsivaizduokime, kad ankstyviausi gyvūnai, kurie pradėjo daugintis lytiniais santykiais (juk egzistuoja daugybė gyvūnų, kurie dauginasi ir nelytiškai), tai darė su visais savo rūšies atstovais, nepriklausomai nuo jų lyties. Anot autorių, evoliucijai tai galėjo būti labai logiškas kelias – kadangi visų savybių, atskiriančių pateles nuo patinų, vystymasis energetine prasme yra labai brangus.

Kitaip sakant, visos pastangos, skirtos daugintis su tos pačios lyties atstovu, sutaupytų didelę dalį energijos evoliucijos procese – kadangi nereikėtų dėti pastangų į naujus požymius, atskiriančius moteriškos ir vyriškos lyties atstovus – pavyzdžiui, skirtingas spalvas, elgesį ar kvapą. Tyrimo autoriai teigia, kad tokie požymiai evoliucijos procese atsirado kiek vėliau.

Remiantis šia formuluote, tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties santykiai prasidėjo tokiose pačiose sąlygose, dar gyvūnų evoliucijos pradžioje. Mokslininkai sako, kad tai paaiškintų ir tai, kodėl tos pačios lyties santykiai yra tokie dažni – anot jų, tai neišsivystė savarankiškai, o buvo gyvūnų evoliucijos proceso dalis nuo pat pradžių.

„Ši naujoji hipotezė paneigia senas prielaidas apie tos pačios lyties gyvūnų santykius. Didelė dalis senų tyrimų teigia, kad toks elgesys gyvūnams atima daug laiko, bet nesuteikia naudos, tuo tarpu lytiniai santykiai su skirtingos lyties atstovai suteikia naudą ir neatima daug laiko, – teigia doktorantė ir viena iš tyrimo autorių Caitlin McDonough. – Reikia peržiūrėti visas tokias prielaidas ir patikrinti abiejų atvejų kaštus ir naudą“.

Jei tos pačios lyties santykiai gyvūnų evoliucijoje yra tokie seni ir įprasti, faktas, kad toks elgesys yra dažnas ir dabar, visiškai nestebina. C.McDonough teigia, kad jei darysime prielaidą, kad tos pačios lyties santykiai yra naujas dalykas ir kad jie nesuteikia jokios naudos – bus labai sunku suprasti, kodėl tokių atvejų daugėja. Jei norėtume patvirtinti, kad tarp gyvūnų tokie santykiai atsirado neseniai, reikėtų įrodyti, kad jie turi tin didelę naudą fizinei būklei.

„Kita vertus, jei darysime prielaidą, kad tokia savybė yra labai sena, ir, kad ji vienokiu ar kitokiu būdu yra naudinga – bus daug lengviau paaiškinti, kodėl ji yra paplitusi ir šiandien“, – sako mokslininkė.

Įrodymai

Beje, yra keletas įrodymų, patvirtinančių šią naują hipotezę. Pavyzdžiui, dygiaodžiai (įskaitant ir jūrų žvaigždes) užsiima lytiniais santykiais su tos pačios lyties atstovais. Manoma, kad dygiaodžiai atsirado dar seniausiame Žemės istorijos etape, vadinamame prekamburu, prieš daugiau nei 541 mln. metų.

Kiti įrodymai mažiau svarūs – bet daugiausia daugiausia dėl to, kad mokslininkai bent jau kol kas sistemingai tos pačios lyties santykių gyvūnuose netyrinėjo. Didelė dalis pastebėjimų buvo atsitiktiniai, o biologai visą laiką tos pačios lyties santykius gyvūnuose laikė nesvarbiais ir netinkamais dokumentacijai.

Taip pat kartais tyrėjai automatiškai daro prielaidą, kad tos pačios lyties santykiai gyvūnuose nėra susiję su pačiais lytiniais santykiais, o daugiau su dominavimu ir tarpusavio santykių gerinimu. Tokiu atveju mokslininkai galėtų palyginti skirtingas gyvūnų rūšis ir išsiaiškinti, kurios tokių santykių savybės yra panašios, o kurios skiriasi. Tai itin sustiprintų argumentą, kad tos pačios lyties santykiai buvo evoliucijos proceso dalis nuo pat pradžių – ir kad būtent dėl to tokia savybė gyvūnuose dar ir šiandien yra stipriai paplitusi.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(16)
(43)
(-27)

Komentarai (4)