Istorinė paslaptis apie vieną įspūdingiausių senovės pasaulio statulų - kas pastatė Didijį Gizos sfinksą, kada ir kodėl?  ()

Nors esame atradę nemažai įvairiausių statinių ir skulptūrų, išlikusių dar nuo senovės laikų, tikriausiai daugelis sutiktų su tuo, kad Egipte stovintis Didysis Gizos sfinksas yra vienas įspūdingiausių senovės pasaulio palikimų. Tačiau nors šiandieniniame pasaulyje tai itin populiarus objektas – apie jo istoriją ir kilmę mokslininkai žino dar labai mažai.

Sfinksas buvo iškaltas iš Gizoje randamos uolienos, tačiau jo originali forma yra didelė paslaptis – be to, kadangi nėra jokių senovinių dokumentų, aprašančių ar vaizduojančių, kaip gi sfinksas atrodė vos pastatytas, gali būti, kad niekada šios paslapties ir neįminsime. Per daugybę amžių ir tūkstantmečių nuo sfinkso pastatymo jis buvo restauruojamas daugybę kartų, vis pridedant naujų uolienos blokų.

Egipto milžinas

Paslaptingasis sfinksas yra 73 metrų ilgio (skaičiuojant nuo letenų iki uodegos), 20 metrų aukščio (nuo galvos iki pat pamatų) ir 19 metrų pločio. Ši statula yra laikoma viena seniausių paminklų Egipte.

Nepaisant to, kad didelė dalis sfinsko istorijos ir kilmės yra apipinta paslaptimis, egiptologai mano, kad šią statulą pastatė senovės egiptiečiai dar Senojosios karalystės epochoje, o jei tiksliau – valdant ketvirtajam IV Egipto dinastijos faraonui Chefrenui. Jo valdymo laikotarpiu buvo pastatytas ir dar vienas žymus objektas – antroji pagal dydį Chefreno piramidė.

Nors kaip sfinksas atrodė originaliai ir nėra žinoma, didelė dalis mokslininkų mano, kad statula turėjo liūto kūną ir Chefreno galvą – tačiau teorijų, kalbančių apie tikrąją jo formą, yra daugybė. Taip pat atsiranda mokslininkų, manančių, kad sfinksą pastatė ne Chefrenas, bet trečiasis IV Egipto faraonų dinastijos valdovas Džedefrė.

„Didysis Gizos sfinksas yra ne tik senovės ir modernaus Egipto simbolis – tai ir paslapties simbolis, ir net pati antika. Ši statula daugybę amžių audrina poetų ir mokslininkų vaizduotes, juo domisi ir nuotykių ieškotojai bei keliautojai. Nors sfinksas ir buvo jau daugybę kartų išmatuotas bei ištyrinėtas naujausiomis technologijomis, pagrindiniai klausimai vis tiek lieka neatsakyti: kas jį pastatė? Kada ir kodėl?“, – sako egiptologas Miroslavas Verneris.

Nenuostabu, kad didelė dalis tyrėjų nesutaria ties tuo, kas pastatė šį milžiną, o tuo pačiu kokia yra tikroji ji kilmė. Tačiau visi jie sutinka, kad tai yra viena įspūdingiausių statulų, kurias mus paliko senovės pasaulio gyventojai.

Paslaptingas statybų procesas

Nors dėl faraono, kuris tiksliai pastatė sfinksą, ir ginčijamasi, manoma, kad statant piramidę buvo atrastas vientisas milžiniškas akmuo, iš kurio buvo nuspręsta išskaptuoti sfinksą. Tačiau jei sutiksime, kad taip ir buvo, lieka neatsakytas dar vienas klausimas: kokia jos paskirtis?

Į šį klausimą mokslininkai neturi atsakymo – kaip ir nėra aišku, koks buvo originalus sfinkso vardas. Dabar naudojamas pavadinimas buvo sugalvotas antikos laikais – 2000 metų po to, kai buvo sukurta didžioji skulptūra.

Kol kas nėra rasta ir jokių senovinių dokumentų, kuriuose būtų minimas sfinkso pavadinimas, jo paskirtis ar tiksli statybų data – todėl bent jau kol kas nėra įmanoma pasakyti, kaip jį vadino senovės statybininkai. Yra žinoma tik tai, kad viduramžiais arabų kalboje sfinksas buvo vadinamas balhib ir bilhaw. Tuo tarpu egiptiečiai šiandien jį vadina Abu Alhol, kas reiškia „bauginantis“.

Dar daugiau nesutarimų

Nepaisant to, kad didžioji dalis egiptologų mano, jog sfinksas buvo pastatytas valdant Chefrenui, kai kurie istorikai – tokie kaip Auguste Marriete ir Flindersas Petrie – yra įsitikinę, kad sfinksas buvo sukurtas daug anksčiau nei IV faraonų dinastija.

Kitas egiptologas – Gastonas Maspero, kuris irgi yra įsitikinęs, kad sfinksas yra daug senesnis nei manoma – drąsiai teigia, kad sfinksas išvis yra seniausia statula Egipto istorijoje.

Vieninteliai įrodymai, kuriais remiasi mokslininkai, teigdami, kad sfinksą pastatė Chefrenas, yra iš diorito pagaminta šio faraono statula, rasta palaidota kartu su kitomis liekanomis Slėnio šventykloje, kur anksčiau buvo laidojami karališkosios šeimos atstovai.

Tuo tarpu vienintelis rašytinis įrodymas, kuriame yra minimas sfinksas, yra prie pat megaskulptūros pastatytoje Sfinkso steloje (akmeninis paminklas, ant kurio yra išraižyti piešiniai ir užrašai). Be to, kaip teigia mokslininkai, čia 13 eilutėje yra minimas ir Chefrenas – tačiau jo vardas užrašytas ne „Khafre“, o tiesiog „Khaf“ – todėl dėl to irgi galima ginčytis.

Ankstyvieji kasinėjimai

Sfinksas yra toks senas, kad ilgą laiką didžioji jo dalis buvo palaidota po auksiniu Egipto smėliu. Remiantis senoviniais dokumentais, pirmasis bandymas jį kasinėti užfiksuotas 1400 pr.m.e., valdant Tutmoziui IV.

Manoma, kad dar vieną sfinkso restauraciją galėjo atlikti ir Ramzis II, maždaug 1279-1213 metais pr.m.e. Tačiau daugiausia žinome apie 1817 metais atliktą pirmąją archeologinę ekspediciją, kuriai vadovavo italas Giovannis Battista Caviglia – tuo metu sfinksas buvo atkastas pilnai.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(13)
(6)
(7)

Komentarai ()

Susijusios žymos: