Staiga dingo paslaptingi R2 radiosignalai iš kosmoso: kas vyksta ir ką tai gali reikšti?  ()

Greitieji radijo blyksniai vis dar nėra paaiškinti, o kuo daugiau apie juos sužinome, tuo jie keistesni atrodo.

Kaip sakoma, nesidžiauk radęs, neverk pametęs… Šią savaitę astronomijoje dingo ne tik žvaigždė, bet ir rastoji FRB.

Keisti kosmoso radiosignalai savo elgesiu tebeglumina astronomus. Greitieji radijo blyksniai (FRB) yra galingi, tačiau vos kelias milisekundes tetrunkantys radiobangų blyksniai. Kai kurie blyksniai kartojasi, sublykčiodami toje pačioje vietoje daug kartų. Blyksniai – itin galingi, tačiau nežinome, kas juos sukelia.

Pirmasis pasikartojantis FRB, pavadintas FRB 121102 arba trumpiau – R1, buvo atrastas 2012 ir vėliau susekta jo gimtoji galaktika, nykštukinė galaktika už maždaug trijų milijardų šviesmečių. Antrasis, neišmoningai pavadintas R2, rastas tik 2018 m.

Leon Oostrum su kolegomis iš Nyderlandų radioastronomijos instituto, R1 ir R2 objektus Nyderlanduose esančiu Westerbork Synthesis Radio Telescope (WSRT) stebėjo 130 ir 300 valandų atitinkamai, ieškodami blyksnių, galinčių padėti juos geriau charakterizuoti ir rasti galaktiką, kurioje prisiglaudė R2.

Nors jiems pavyko aptikti 30 blyksnių iš R1, iš R2 jie nematė jokio. Paprasčiausias paaiškinimas – R2 nėra aptinkama tame radiobangų diapazone, kuriame veikia WSRT, nes jis kitoks, nei naudotas R2 atradusiame radioteleskope. Galima įsivaizduoti, kad šis FRB skleidžia santykinai raudoną šviesą, bet WSRT temato mėlyną.

Kitas Oostrumo ir kolegų siūlomas paaiškinimas – R2 galėjo nustoti skleisti blyksnius. Tačiau labiau tikėtina, kad šis teleskopas negali aptikti FRB skleidžiamų bangų dažnio ar kad Oostrumo ir kolegų stebėjimo metu blyksniai buvo pernelyg silpni, sako Jason Hessels, kuris irgi dirba Nyderlandų radioastronomijos institute, tačiau šiame darbe nedalyvavęs. „Vien todėl, kad ko nors konkrečiu metu šiuo teleskopu nesimato, nereiškia, kad nieko nėra,” sako jis.

Kaip bebūtų, tai rodo, kad R1 ir R2 yra labai skirtingi. „Jeigu jie būtų panašūs, būtume turėję nesunkiai išvysti antrojo pasikartojimus, o neišvydome,” svarsto Oostrumas. „Jie gali labai smarkiai skirtis savo ryškumu, pasikartojimų dažniu, ir iš esmės – bet kuriuo kitu parametru.”

Be to, jie gali būti labai skirtingose galaktikose, ką rodo kitos Hesselso vadovaujamos grupės duomenys. Jie nustatė kito pasikartojančio FRB – FRB 180916.J0158+65 – galaktiką, – vos penktąjį kartą tai atlikta su bet kokia FRB ir antrąjį – su pasikartojančiu.

Ši galaktika visiškai kitokia, nei galaktika, kurioje yra R1. Ji yra spiralinė, panašiai, kaip Paukščių Takas, o ne netaisyklingoji nykštukinė. Jos aplinka taip pat daug mažiau ekstremali, todėl kai kurie FRB paaiškinimai, kylantys iš R1 analizės, atrodo menkiau tikėtini.

„Dabar padėtis tokia, kad arba sėkminga teorija turi paaiškinti šią įvairovę, arba teks imti rimtai mąstyti apie daugybės skirtingų FRB šaltinių egzistavimą,” sako Hesselsas. Jeigu ne visi FRB vienodi, o randasi dėl skirtingų tipų įvykių, paaiškėtų, kodėl visi jie atrodo tokei skirtingi.

FRB 180916.J0158+65 yra maždaug šešis kartus arčiau Žemė nei R1, tad, jį bus galima stebėti detaliau, ir nauja didžiulių teleskopų karta turėtų padėti paaiškinti ir FRB. „Pagridinis tikslas – galų gale išsiaiškinti, kas šie dalykai yra, bet kol kas, kuo daugiau informacijos gauname, tuo daugiau klausimų kyla,” sako Oostrumas.

Leah Crane
www.newscientist.com

Žurnalo nuoroda: Nature, DOI: 10.1038/s41586-019-1866-zarxiv.org/abs/1912.12217

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(13)
(3)
(10)

Komentarai ()