Pasaulinė problema lygioje vietoje: kaip dėl žmogaus rankų epidemijos virsta pandemijomis  ()

Tai, kad žmonės, švelniai tariant, prastokai rūpinasi rankų higiena, nėra jau labai didelė naujiena. Moksliniai tyrimai rodo, kad tik 70 proc. žmonių po tualeto plaunasi rankas. Iš to būtų galima pasijuokti, tačiau juokai išlaksto, jeigu prisimintume, kad kiekvieną dieną visame pasaulyje nuo infekcinių ligų miršta žmonės, o tokių atvejų skaičių būtų galima gerokai sumažinti, jeigu žmonės paprasčiausiai dažniau plautų rankas.

„70 proc. žmonių, kurie apsilanko tualete, po to nusiplauna rankas, – sakė Kipro universiteto ir Masačusatso technologijų instituto fizikas ir duomenų mokslininkas Christosas Nicolaidesas. – Likę 30 proc. to nedaro. Ir iš tų, kurie plaunasi rankas, tik 50 proc. tai daro teisingai.“

Kokios yra tokios prastos rankų higienos pasekmės realiame gyvenime? Jos yra labai rimtos, pažymi Ch. Nicolaidesas ir jo komanda. Ypač atsižvelgiant į tai, kaip greitai užkratas plinta per pasaulį žmonėms keliaujant. Tokiu būdu epidemija labai greitai gali tapti pandemija.

Ir tam sveikatos priežiūros tarnybos visame pasaulyje siekia užkirsti kelią, ypač dabar, kai plinta Uhano mieste atsiradęs koronavirusas. Naujausias tyrimas rodo, kad žmonės labai paprastai gali padėti užkirsti kelią viruso plitimui paprasčiausiai oro uostuose plaudami rankas.

Ankstesni tyrimai atskleidė, kad tik kas penkto oro uostuose sutikto žmogaus rankos yra švarios, o tai reiškia, kad per pastarąją valandą jie jas plovė su muilu, ir rankas muilavo mažiausiai 15 sekundžių.

Ir tai yra didžiulė problema, turint omenyje tą didžiulį skaičių žmonių, kurie savo rankomis oro uostuose liečia daugybę paviršių.

Panaudodami epidemiologinio modeliavimo metodus ir Monte Karlo simuliacijas, mokslininkai suskaičiavo, kad, padidinus žmonių su švariomis rankomis oro uostuose skaičių, būtų galima gerokai sumažinti infekcijos perdavimo atvejų skaičių bei sumažinti epidemijos virtimo pandemija tikimybę.

„Mūsų simuliacijų rezultatai rodo, kad, jeigu galėtume rankų švarumo lygį visuose pasaulio oro uostuose padidinti nuo 20 iki 30 proc., ... pasaulinis potencialios infekcinės ligos poveikis būtų maždaug 24 proc. mažesnis“, – nurodo tyrimo autoriai.

„O rankų švarumo lygį visuose oro uostuose padidinus iki 60 proc., potencialaus infekcijos plitimo poveikis sumažėtų 69 proc.“, – paaiškino mokslininkai.

Nors mes visi turėtume plauti rankas (ir žinoti to svarbą), tyrimo autoriai pripažįsta, kad dėl praktiškumo ir finansinių priežasčių nebūtų paprasta greitai pagerinti higieną visuose oro uostuose ir pagerinti žmonių supratimą.

Tačiau šio tyrimo metu nagrinėtas ir hipotetinis rankų higienos pagerinimo poveikis vos dešimtyje svarbiausių pasaulio oro uostų siekiant sumažinti infekcijų plitimą. Net jeigu rankų plovimo situacija būtų pagerinta tik dešimtyje šių oro uostų, ligos plitimas būtų sumažintas nuo 45 iki 37 proc.

Mokslininkai pripažįsta, kad jų skaičiavimai turi nemažai apribojimų ir gali ne visai tiksliai atspindėti infekcijų plitimą realiame gyvenime, tačiau tikisi, kad jų tyrimo rezultatai paskatins sveikatos priežiūros institucijas ir sprendimų priėmėjus imtis priemonių, kaip skatinti žmonės dažniau plauti rankas oro uostuose.

„Tai padėtų užkirsti kelią bet kokiai infekcijai ribotoje geografinėje vietovėje plisti jos protrūkio pradžioje ir neleisti jai virsti pandemija, – nurodė mokslininkai. – Tinkamas rankų plovimas gali būti paprastas ir efektyvus sprendimas užkardant infekcijų plitimą ir mažint didžiulės pasaulinės pandemijos riziką.“

Aut. teisės: delfi.lt

(9)
(3)
(6)

Komentarai ()