Kalbama, kad viskas, prie ko jis prisiliesdavo, virsdavo auksu. Deja, likimas legendiniam karaliui Midui buvo negailestingas, tik jo žlugimo kronika buvo ilgam palaidota. Dabar gi ji atsirado, ir tai nutiko Turkijoje.

Pernai archeologai tyrinėjo centrinėje Turkijos dalyje esantį senovėje supiltą Turkmen-Karahoyuk piliakalnį Turkmen-Karahoyuk. Jis stūkso Konijos lygumoje – regione, kuriame atkasta nemažai apie palaidotus miestus bylojančių radinių. Vis dėlto tam, ką pavyko rasti šįkart, mokslininkai nebuvo pasirengę, rašoma portale sciencealert.com.

Tenykštis ūkininkas paminėjo, kad viename netoliese esančiame kanale, nuslūgus vandeniui, pastebėjo didžiulį keistą akmenį, išmargintą nesuprantamais rašmenimis.

„Akmuo buvo išniręs iš vandens. Kai jį pamatėme, tuoj pat šokome į kanalą ir iki jo nubridome“, – pasakojo archeologas Jamesas Osborne‘as iš Čikagos universiteto.

„Iš karto tapo aišku, kad atsidūrėme prie senovinio radinio, be to, atpažinome luvių kalbos rašmenis. Būtent luvių kalba buvo vartota šiame regione bronzos ir geležies amžiais“, – nurodė jis.

Padedami vertėjų mokslininkai išsiaiškino, kad ant senovinio luito, vadinamosios stelos, išrašytais hieroglifais buvo pasakojama apie karinę pergalę. Tik ne bet kokią, o Frigijos – maždaug prieš tris tūkstančius metų gyvavusios karalystės – sutriuškinimą.

Karališkuose Frigijos rūmuose, kiek yra žinoma, šeimininkavo ne vienas vyras, vardu Midas, bet stelos amžius, nustatytas atlikus lingvistinę analizę, sufleruoja, kad hieroglifais ant luito išrašytose frazėse užsimenama apie tą karalių Midą, kuris, anot legendos, gebėjo daiktus versti auksu.

Akmenyje išlikę įrašai byloja ir apie tai, kad pergalę teko švęsti kitam karaliui – Hartapu: tai jo vadovaujami kariai, esą, suėmė karalių Midą.

Štai kaip skamba viena ant akmens užrašyta frazė: „Audros dievai pasiuntė [priešiškus] karalius jo didenybei.“

Labiausiai stebina tai, kad apie karalių Hartapu ir jo valdytą karalystę nėra beveik jokių žinių. Vis dėlto perskaičius ant stelos išlikusius įrašus peršasi išvada, kad milžiniškas Turkmen-Karahoyuk piliakalnis gali būti Hartapu sostinės vieta.

„Apie šią karalystę mes nieko nežinome, – sakė J. Osborne‘as. – Ir štai kaip greitai pavyko gauti naujos informacijos apie geležies amžių Artimuosiuose Rytuose.“

Šiuo metu vykdomame archeologiniame projekte numatyta dar labai daug kasinėjimų, o išvadas apie ligšiolinius radinius kol kas derėtų laikyti preliminariomis. Tarptautinė archeologų komanda su nekantrumu laukia kitos šiais metais suplanuotos ekspedicijos į tą vietovę: jie dega noru kuo daugiau sužinoti apie išnykusią karalystę.

„Šis piliakalnis slepia rūmus, monumentus, namus, – vardija J. Osborne‘as. – Ši stela – tikras stebuklas, neįtikėtinai vertingas radinys, bet tai – dar tik pradžia.“

Komentarai ()