Ar ultravioletinė šviesa gali sunaikinti virusus? Ką rodo tyrimai, kokios lempos yra saugios žmonėms ir ką apie tai sako mokslininkai bei medikai ()
Esant gripo sezonui ir daugėjant koronaviruso atvejų, svarbu žinoti, kaip galima apsisaugoti ir išvengti į patalą paguldysiančios ligos. Kasdien mums primenama apie asmens higieną, patalpų vėdinimą, paviršių sterilizavimą ir kitas priemones, padedančias apsisaugoti nuo virusų. Neseniai JAV mokslininkai tyrė dar vieną priemonę virusams naikinti. Tai ultravioletinė šviesa, bet ar ji tikrai gali sunaikinti virusus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis tyrimas įdomus tuo, kad rinkoje yra labai daug UVC spindulių lempų, kurios parduodamos būtent dezinfeksijos tikslais. Jau rašėme apie įdomiausius tokių UVC lempų pasiūlymus iš AliExpress, tad ką apie tai sako moksliniai tyrimai ir kiek yra realios dezinfekcijos perspektyvos?
Mokslininkai teigia, kad tam tikras ultravioletinių spindulių spektras (UVC) lengvai sunaikina ore esančius gripo virusus, nekeldamas pavojaus žmonėms.
Pasak Kolumbijos universiteto medicinos centro (JAV, Niujorko valstija) mokslininkų, žmonės nenukentėtų, jei bakterijoms ir virusams naikinti būtų naudojamos trumpesnės UV spindulių bangos. Tokio tipo bangas skleidžiantis įrenginys labai pasitarnautų mokyklose, keleiviniuose lėktuvuose, maisto ruošimo fabrikuose, netgi operacinėse ar laboratorijose, kur svarbu užtikrinti švarą.
Pagrindinis šio tyrimo autorius Davidas Brenneris teigia, kad „UVC šviesos panaudojimas viešose vietose būtų saugus ir efektyvus būdas apriboti ore perduodamų virusinių ligų, tokių kaip gripas ir tuberkuliozė, plitimą“.
Įprastos UV spindulių lempos naudojamos tik tuščiose erdvėse. UV spinduliai, kurių bangos ilgis yra apie 254 nanometrus, naikina bakterijas, bet gali pakenkti odai ir akims, sukelti kataraktą ar net vėžį.
D. Brenneris pastaruosius kelerius metus tyrė trumpesnių UV bangų poveikį odai ir akims. Mokslininkas su kolegomis ištyrė, kad trumpesnės bangos, pavyzdžiui, 222 nanometrų ilgio, taip pat išnaikina bakterijas, bet nepažeidžia audinių.
Tyrimų metu nustatyta, kad trumpųjų bangų UV spindulys sunaikino meticilinui atsparias S. aureus (MRSA) bakterijas nepakenkdamas žmogaus ar pelės odai.
Mokslininkai nustatė, kad trumpųjų bangų UV šviesa taip pat sunaikino ore sklindantį H1N1 virusą – įprasto gripo viruso kamieną.
„Trumpųjų bangų UV spindulių spektras yra labai ribotas ir negali prasiskverbti pro išorinį negyvų žmogaus odos ląstelių sluoksnį ar akis, todėl tai nekelia pavojaus žmonių sveikatai“, – teigė D. Brenneris.
„Tačiau virusai ir bakterijos yra ženkliai mažesni nei žmogaus ląstelės, tad trumpųjų bangų UV spinduliuotė gali pasiekti jų DNR ir ją sunaikinti“.
„Ir skirtingai nuo gripo vakcinų, trumposios UV bangos greičiausiai bus veiksmingos ne tik prieš visus ore esančius virusus, bet ir naujai atsirandančius“, – sakė jis.
Tyrimo išvados sudomino medikus
„Perspektyva sumažinti gripo ir kitų kvėpavimo takų virusų plitimą naudojant trumpųjų bangų UV spinduliuotę labai džiugina“, – teigė Huntingtono ligoninės (Niujorkas) gydytojas Michaelas Grosso.
„Imunizacija ir antivirusiniai vaistai taip pat yra svarbūs, tačiau, be abejo, jie turi trūkumų. Atrodo, kad mažos trumpųjų bangų UV šviesos dozės yra saugios ir veiksmingos. Tai privalumas, nes nukenksminami įvairūs ligas sukeliantys virusai.“
Jam pritarė Niujorko Lenox Hill ligoninės plaučių ligų gydytojas dr. Len Horovitz. Jis pažymėjo, kad technologijos kaina „nėra per didelė ir yra saugi. Trumpųjų bangų UV šviesa gali sterilizuoti orą viešoje erdvėje ir taip sumažinti kvėpavimo takų ligas sukeliančių gripo virusų ar bakterijų plitimą“.
Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Scientific Reports“.