Rezultatai yra liūdnai šokiruojantys: paskaičiavo, kiek gyvenimo metų pasaulis jau prarado dėl COVID-19 (2)
COVID-19 pandemija pasiglemžė beveik 200 tūkstančių gyvybių. Na, jei tikėtume visais skirtingų šalių pateikiamais skaičiais. Tačiau kiek gyvenimo metų mes jau praradome?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klausimas nėra toks keistas, koks gali pasirodyti. Daugelis žmonių žino, kad COVID-19 liga yra pavojingiausia vyresniems ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Ne vienam žmogui tai yra paguodžiantis faktas - vadinasi dar ne taip blogai, jei miršta tik silpniausi. Tačiau didelė dalis mirusiųjų nuo COVID-19 galėjo ir norėjo gyventi toliau. Tik kiek?
Mokslininkai Škotijoje nusprendė pažvelgti į COVID-19 pandemijos poveikį kiek kitaip. Bendras mirčių skaičius pasako išties daug, tačiau jis sumenksta, jei žmogus įsivaizduoja, kad nuo šios ligos miršta tik tie, kurie ir taip ilgai neišgyventų. Taigi, mokslininkai nusprendė apytiksliai suskaičiuoti, kiek gyvenimo metų žmonija jau prarado.
Mokslininkai susikoncentravo į Italiją - vieną iš labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktų šalių. Jie atkreipė dėmesį į mirusiųjų amžių ir ligas, kuriomis jie sirgo. Tuomet mokslininkai šiuos duomenis sugretino su Pasaulio Sveikatos Organizacijos pateikiamais gyvenimo trukmės duomenimis, Jungtinės Karalystės ir kitomis sveikatos duomenų bazėmis, kurios leidžia nuspėti, kiek laiko žmogus gali gyventi su tam tikromis sveikatos problemomis. Ir rezultatai yra liūdnai šokiruojantys.
Mokslininkai skelbia, kad vienas nuo COVID-19 miręs pacientas galėjo gyventi dar šiek tiek ilgiau nei 10 metų. Kai kurie mažiau, kai kurie - daugiau. Padauginkite šį skaičių iš visų aukų skaičiaus ir suprasite, kiek gyvenimo metų mes jau praradome. Tai - statistinis tyrimas, kurį dar peržvelgs kiti mokslininkai, tačiau iš tikrųjų panašių skaičių ir buvo galima tikėtis.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad mirusieji priklausė rizikos grupei. Ne vieno skaitytojo galvoje tai reiškia, kad miršta tik silpniausi, kurie ir taip tikriausiai ilgai neišgyventų. Tačiau nemaža dalis jų būtų gyvenę dar metų metus, jei ne ši pandemija. Taip, galbūt patys seniausi mirusieji nuo COVID-19 būtų gyvenę trumpiau, tačiau kai kurie jaunesni su savo lėtinėmis ligomis tvarkėsi pakankamai neblogai. Tai yra rimta ir būtent dėl to reikėtų likti namie ir tiesiog pasisaugoti ir pasaugoti aplinkinius.
Jei to dar negana, balandžio 9 dieną buvo skelbiama, kad Italijoje nuo COVID-19 mirė jau daugiau nei 100 medikų. Vėlgi, jie galėjo dirbti ir padėti kitiems, tačiau nedirbs ir nepadės.
Šis tyrimas dar nėra publikuotas, jį dar peržiūrės kiti mokslininkai. Jis gali sulaukti kritikos dėl pasirinktos šalies, nes Italiją COVID-19 pandemija užgriuvo labai staigiai. Kritikuoti galima ir pačią tyrimo temą. Nors prognozuojama, kad žmogus su tam tikra liga gali gyventi tam tikrą laiką, kiekvienas atvejis yra skirtingas. Bet kuriuo atveju, žmonės neturėtų manyti, kad tie, kurie miršta nuo COVID-19 ir taip nebūtų gyvenę toliau - nepriklausomai nuo amžiaus ir kitų sveikatos problemų, žmonės nori gyventi ir yra kam nors reikalingi.