Pasak gydytojos onkologės Editos Juodžbalienės, genetika tikrai nėra pagrindinė onkologinės ligos atsiradimo priežastis suaugusiajam žmogui. Tačiau netinkama mityba lemia net 30 proc. vėžio atvejų. Kaip sako gydytoja, daugybės ligų išvengti galime tiesiog pradėję gyventi sveikiau.

Kokie veiksniai gali padaryti įtaką onkologinės ligos atsiradimui ir vystymuisi? Gal tai stresas, netinkama mityba ar netinkamas gyvenimo būdas?

Niekas neplanuoja susirgti rimta, varginančia liga. Visiems atrodo, kad serga kiti, bet jis stiprus ir bus sveikas. Kasdien matau žmones, kurie norėtų laiką atsukti atgal ir gyventi puoselėjant brangiausią turtą – savo sveikatą. Pabandykite ką nors pasakyti cigaretes perkančiam žmogui apie rūkymo žalą, pamatysite reakciją. Aš kartais pabandau, todėl žinau… Ar kemšančiam bulvių traškučius jaunuoliui pasiūlyti nusipirkti vaisių? Ar nuo pobūvio stalų nunešti baltas majonezines mišraines ir rudas vištas? Ar pasiūlyti pensininkei vietoje 3 serialų pasivaikščioti parke? Būtų galima tęsti iki begalybės. Įdomiausia, kad „visi viską žino“, bet... „čia ne man“.

Nei vienas jokios specialybės gydytojas jums nepažadės, kad išgydys lėtines, daug metų augintas ligas. Mes gal palengvinsime simptomus, sustabdysime ligos progresavimą, bet neužauginsime naujų išoperuotų organų, neužauginsime naujų kasos, kepenų, inkstų, širdies ląstelių. Jei organas neatlieka gamtos jam priskirtos funkcijos, kenčia ne tik jis, prasideda grandininė reakcija sutrikimų.

Mes matome vyresnius pacientus, kurie praktiškai neturi nei vieno normaliai dirbančio organo. Visi kūne atsiradę pažeidimai turi priežastį – gal ne tą ir ne taip valgei, gal nebuvo fizinio aktyvumo, gal nebuvo dienos režimo, gal buvo nuolatinis stresas ir pan. Gal buvo viskas kartu. Tokie ilgalaikiai ląsteles, audinius, organus, organų sistemas išderinantys veiksniai sukelia lėtines ligas, tarp jų ir piktybinius procesus.

Vėžys – nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis. Kad buvusi sveika ląstelė taptų neprognozuojama, reikia net ne metų, o dešimtmečių. Per tą laiką tų žalingų veiksnių, jų derinių, poveikių gali būti tiek daug, kad net negalima atsekti svarbiausių. Todėl kalbame, kad sveikatą reikia vertinti, suprasti, tausoti nuo jaunystės. O dažniausiai atsibundame, kai jau vėlu.

Ar paveldimumas turi įtakos?

Genetika, kaip mokslas, labai sparčiai vystosi. Kol kas tai nėra pagrindinė vėžio priežastis, nors lengviausia savo buvusį netinkamą gyvenimą maskuoti tokiais teiginiais – sirgo tėvai, seneliai, ir aš turiu sirgti. Vis tik dažniausiai (80-90 proc. atvejų) iš tėvų paveldime ne ligas, o gyvenimo būdą. Net ir gerą genetiką labai pasistengus galima sugadinti. 80 proc vėžio atvejų ne dėl genetinių sutrikimų.

Ko turėtų imtis kiekvienas, norintis sumažinti tikimybę susirgti onkologine liga? Ar susirgus onkologine liga žmonės pasitiki tradicine medicina ir gydymo metodais, ar ieško ir alternatyvių būdų?

Kaip minėjau, kad vėžys yra nekontroliuojamas ląstelių dalijimasis. Mes negalime žinoti ląstelių dalijimosi greičio ir kaip greitai liga progresuos. Tiksliau, mes neturime laiko bandyti, eksperimentuoti, nes vėžys nelauks. Kaip žmogus, besidomintis alternatyvia terapija, ilgai slaugęs artimuosius, išbandęs alternatyvias priemones praktiškai, galiu pasakyti, kad lėtinėms neonkologinėms ligoms palengvinti holistinis požiūris į savo sveikatinimąsi gali labai pagerinti gyvenimo kokybę.

Kaip onkologė-chemoterapeutė matau, pažįstu tas ligas, todėl niekad nesiūlau bandyti „kas būtų jeigu būtų“. Jei pacientas ateina su daugybe gretutinių ligų ir nori sau padėti, jis turi radikaliai pakeisti požiūrį į savo sveikatą – keisti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, išmokti sumažinti vidinę įtampą. Tavo organizmo ląstelės bus gaminamos iš to, ką į save dedi. Kūnas kvėpuos, valysis, tvirtės, jei judinsi raumenis, sąnarius.

Širdyje neliks pykčio, nusivylimo, jei išmoksi valdytis, matyti gražius dalykus, būsi apsuptas teigiamas emocijas skleidžiančių žmonių. Mūsų kūnas – pati sudėtingiausia analogų neturinti mašina. Neužteks vien ja pravažiuoti, bet reikia ir įpilti teisingo kuro, išsiurbti saloną, sutepti ratus…

Kaip keičiasi mityba susirgus onkologine liga? Ar yra draudžiami ir rekomenduojami vartoti maisto produktai?

Tai labai opi problema, kiek galvų, tiek nuomonių. Medikų literatūra nurodo, kad 30 proc. onkologinių susirgimų yra vien dėl netinkamos mitybos. Susirgus vėžiu, buvusi netinkama mityba turi būti peržiūrėta. Fiziologiniai mechanizmai formavosi tūkstančius metų. Maistas buvo iš gamtos, organinis.

Dabar gerus 50 metų turime begalę naujų medžiagų, išvestinių rūšių, imituojančių maistą, metais negendančių produktų ir tikimės, kad mūsų kūno fiziologiniai procesai pasikeis per tokį trumpą laiką. Tai neįmanoma, todėl mūsų kūnas atsidėkoja sutrikimais, ligomis, ankstyvomis mirtimis.

Džiugu, kad ateina sveiko gyvenimo būdo mada. Net senjorai jau nebijo išeiti į parkus su šiaurietiško vaikščiojimo lazdomis. Stebiu, kaip pastaruosius 5 metus keičiasi parduotuvių lentynų turinys. Žmonės mokosi skaityti etiketes, gaminti šeimai maistą namie, daugėja blaivininkų. Auga pradinukų karta, kuri nebijo brokolio, morkos, skaniai geria vandenį.

Atsirandant poreikiui, keičiasi ir pasiūla. Gaminant naminį maistą išvengiama paslėptų neribotų kiekių pridėtinio cukraus. Žmonių netenkina dabartinė mėsos ir pieno kokybė. Atsisakoma rafinuotų produktų, ieškoma natūralių gamtos dovanų. Mes esame gamtos dalis ir mums reikia gamtinių, technologijų nesugadintų produktų.

Ar turite kokių praktinių pavyzdžių iš savo gyvenimo?

Aš apie tai drąsiai kalbu, nes jau ne vieni metai šių principų laikausi pati, su šeimos nariais. Radikaliai keitėme mitybą, atsisakėme nemažai nenaudingų ar perdirbtų maisto produktų, maistui vartojame tik kuo natūralesnius produktus, atsirado pagarba judėjimui. Kaip tradicinei gydytojai man tikrai buvo sunku patikėti, kad asmeninės pastangos sveikatinti save gali duoti puikių, ne, tiesiog stulbinančių, rezultatų.

Aišku, geriau viską pradėti kuo anksčiau, bet net būnant virš 50 metų gali išnykti ar sumažėti daugybė sveikatos problemų. Net mano mama virš 80 metų, buvęs rimtas kardiologinis ligonis, jau 5 metus gyvena be vaistų. Taigi, amžius ne riba, ne riba padėti sau. Jei sakai: aš jau senas, ką padarysi, turiu sirgti, tai ir sirgsi.

Į Lietuva atkeliauja naujas reiškinys – alyvuogių aliejaus diena. Ar alyvuogių aliejus tinka onkologiniams pacientams?

Riebalai, tarp jų ir aliejai, užima labai didelę ir svarbią vietą visų mūsų mityboje ir ne mažesnę, kai susergi. Vienas pirmųjų mano darbų, pradėjus sveikatinimo politiką namie, atsisakyti visų rafinuotų produktų. Jau daugiau nei 5 metai to nerasite mano virtuvėje. Jei anksčiau buvo kalbama, kad riebalai visų ligų priežastis, tai dabar riebalai reabilituoti. Jie būtini medžiagų apykaitoje, hormonų gamybai, o kenkia didžiuliai pridėtinio cukraus ir kitų neefektyvių angliavandenių kiekiai, kurie yra metabolinio sindromo ir kitų uždegimo sukeltų lėtinių ligų priežastimi. Kaip teisingai vartoti aliejus reikia pasidomėti, pasimokyti, kad nesugadintum gero dalyko.

Labai džiaugiuosi, kad organizuojamas toks edukacinis renginys, kur bus galima pasisemti daug žinių ir daug paragauti. Natūralus pirmo šalto spaudimo alyvuogių aliejus yra omega-9, omega-3 šaltinis, turi daugybę antioksidantų, vitaminų, kitų naudingų medžiagų, reikalingų mūsų kūnui funkcionuoti. Aš į alyvuogių aliejų žiūriu pagarbiai ir šią gamtos dovaną šeimoje vartojame kaip vaistą, prieskonį, dedame jau ant pagaminto maisto. Pati dalyvausiu renginyje, kad sužinočiau apie platesnius jo panaudojimo būdus.

Komentarai ()