Daug žmonių juokauja, kad praėjus 9 mėnesiams po karantino mūsų laukia demografinis sprogimas – smarkiai padidės gimstamumas. Kaip sako gydytojas Valerijus Morozovas, norime to ar ne, bet izoliacija daro mus aktyvesnius, be to, pradedame daugiau bendrauti tarpusavyje. Apie tai, kokią įtaką vyrų sveikatai turi seksas ir ką daryti, kad jis būtų kokybiškas, laidoje „Sveiki! Su gydytoju Morozovu“ pasakojo gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas.

Sumažina prostatos riziką

Pasak gydytojo urologo, pagal įvairius atliktus tyrimus, vidutiniškai žmonės mylisi 2 kartus per savaitę. Žinoma, tai priklauso nuo amžiaus.

„Dažniausiai lytinių santykių daugiausiai turi 25-35 metų amžiaus žmonės. Tačiau jų turi ir vyresni žmonės. Olandijos tyrimas rodo, kad 75 metų vyrai apie 80 proc. atvejų turi lytinį artumą, iš kurių apie pusę atvejų yra lytiniai santykiai, – sakė A. Čekauskas.

– Kadangi esu chirurgas onkologas, mane domina prostatos onkologinės ligos, įdomu tai, kad tyrimų metu pastebėta, jog vyrui turint daugiau nei 21 kartą lytinių santykių per mėnesį, šiek tiek sumažėja rizika sirgti prostatos vėžiu. Taigi, tai turi sveikatai teigiamos įtakos.“

Kaip žinoti, kada lytinių santykių jau yra per daug? Pasak gydytojo, seksas yra 2 žmonių susitarimas, kai juo užsiimama tam tikru abiem tinkamu dažnumu.

„Nesu psichologas, bet, manau, reikėtų žiūrėti per psichologinę prizmę, kaip yra tinkama vienam ir kitam. Labai gerai, jei tas poreikis yra tinkamas abiem partneriams. Sunkiau, jei poreikiai nesutampa ir vienam partneriui lytinių santykių reikia labiau nei kitam“, – sakė pašnekovas.

Tačiau jei seksas ar mintys apie jį trukdo gyventi, mąstyti, vykdyti įprastinę veiklą ar turi neigiamą įtaką aplinkiniams, galima numanyti, kad problema tikrai yra. Dažniausiai tai vadinama hiperseksualumu ir norint šią patologiją išgydyti reikia specialistų pagalbos.

Fizinis aktyvumas smarkiai pagerina lytinius santykius

Viena iš seniau vyravusių nuomonių, jog vyrai turi užprogramuotą laimingos pabaigos, orgazmo dažnį. Pasak šios teorijos šalininkų, jei orgazmas jaunystėje pasiekiamas labai dažnai, vyresniame amžiuje greičiau bus pasiekta impotencija.

Vis dėlto gydytojas urologas su tokiomis mintimis nesutinka ir sako, kad impotencija vyresniame amžiuje prasideda dėl blogų įpročių.

„Impotencijai sekso dažnumas įtakos beveik nedaro, dėl to kalta pati gyvensena. Iš tyrimų yra žinoma, kad labai stipriai impotenciją lemia antsvoris. Rizikos veiksnys atsiranda jau tada, kai kūno masės indeksas viršija 28.

– Taip pat tai priklauso ir nuo fizinio aktyvumo. Jei palygintume tuos vyrus, kurie per dieną fiziškai aktyvūs būna 45 minutes su tais, kurie fizinio aktyvumo neturi, tai aktyvesnių vyrų lytinis pajėgumas net ir per 2 savaites tampa geresnis. Net ir rūkantiems nutraukus šį įprotį lytinis pajėgumas pagerėja per metus. Taip pat prastesniam lytiniam aktyvumui įtaką daro cukrinis diabetas, hipertenzija.“

Erekcijos sutrikimai – pirmas prastos širdies sveikatos ženklas

Lytinis aktas yra vertinamas kaip nedidelio ar vidutinio sunkumo fizinis krūvis, kuris yra trumpalaikis. Tačiau yra duomenų, kad kai kuriems vyrams sekso metu sustoja širdis. Kaip žinoti, ar jums nepavojinga mylėtis?

„Paprasčiausia taisyklė, jei galite užlipti į antrą aukštą ir neuždūstate, neturite skausmų krūtinėje, mylėtis yra pakankamai nepavojinga“, – sakė A. Čekauskas.

Tačiau, pasak gydytojo urologo, jei vartojate vaistus dėl širdies nepakankamumo, turite įvairių širdies ligų, neseniai jums buvo atlikta operacija ar buvo ištikęs infarktas, prieš užsiimdami seksu turėtumėte pasikonsultuoti su kardiologu. Jis nustatys, kokį fizinį krūvį galite toleruoti.

„Didžiausia rizikos grupė – 50-60 amžiaus vyrai, jiems infarktas nutinka dažniausiai. Erekcijos sutrikimas turėtų būti vienas iš požymių, kad reikia susirūpinti savo sveikata. Žinome, kad erekcijos kraujagyslės, kurios užtikrina varpos kraujotaką, yra siauresnės nei koronarinės kraujagyslės, – kalbėjo gydytojas urologas.

– Todėl pirmiau pasireiškia erekcijos sutrikimas ir tik vėliau gali atsirasti širdies skausmai. Pagal kardiologų rekomendacijas, visi tokie vyrai, kuriems pasireiškia erekcijos sutrikimas, turėtų būti konsultuojami kardiologų.“

Dar vienas sklandantis mitas – įvykęs orgazmas sumažina vyriško hormono testosterono kiekį organizme.

„Nesakyčiau, kad įvykęs orgazmas pamažina testosteronų kiekį. Manyčiau, kad bėgant metams mažėja testosterono. Tačiau esant mažesniam jo kiekiui, erekcija sutrinka, matyt, paskutinė. Pirmiausia galime jausti silpnumą, gali mažėti raumenų masė, pasikeisti kraujo rodikliai, sutrikti atmintis. Sumažėjęs testosterono kiekis galbūt padarys įtaką norui turėti lytinių santykių. Galbūt jausime kompleksą dėl to, kad nenorime tų santykių“, – kalbėjo pašnekovas.

Kita vertus pastebėta, kad tam tikras fizinis aktyvumas gali padidinti testosterono kiekį. Nors apie tai mokslininkai dar ginčijasi, tačiau tyrimai rodo, kad tarp fizinį aktyvumą turinčių asmenų per mažas testosterono kiekis randamas rečiau.

Beje, turintiems antsvorį ir pradėjusiems sportuoti žmonėms taip pat padidėja testosterono kiekis.

„Yra diskutuojama, ar masturbacija yra papildomas procesas, kuris papildo poros bendravimą, ar kompensacinis. Labiausiai manoma, kad taip dažniau daro tie, kurie ne visai patenkinti savo lytiniais santykiais ir kažkuo bando juos papildyti. Arba neturint santykių, šią spragą užpildyti“, – sako gydytojas urologas.

Kai kurie vyrai bijo, jog lytinių santykių turėjimas kasdien blogina spermos kokybę. Vis dėlto laidos pašnekovas patikina – tai įtakos spermos kokybei nedaro. Daug labiau jai kenkia antsvoris, rūkymas bei stresas.

Komentarai ()