Gydytojas įspėja nedaryti baisios klaidos: lietuviai vis dar yra klaidingai įsitikinę, kas yra psichoaktyviosios medžiagos  ()

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras sako, jog Lietuvoje gydytojai, kuo toliau, tuo dažniau susiduria su piktnaudžiavimu vaistais, o dėl šios priežasties ir jų pašaliniu poveikiu. Nesilaikymas griežtų medikų nurodymų, vaistų maišymas su narkotinėmis medžiagomis neretai gali baigtis ir mirtimi.

Kas savaitę po naują medžiagą

Pasak toksikologo dr. R. Badaro, lietuviai vis dar yra klaidingai įsitikinę, kas yra psichoaktyviosios medžiagos. Kaip sako gydytojas, toks požiūris turėtų keistis – tai ne tik narkotikai. Psichoaktyviosios medžiagos yra ir kai kurie dažnai medicinoje naudojami vaistai. Tačiau tai nereiškia, kad ši medžiagų grupė yra mažiau pavojinga.

„Psichoaktyvioji medžiaga – bet kokia medžiaga, kuri patenka į smegenis ir padaro joms kokį nors poveikį. Ar psichoaktyviosios medžiagos tas pats, kas narkotikai? Ne. Žodis narko reiškia slopinantį, migdantį preparatą. Didžioji dalis dabar rinkoje esančių psichoaktyviųjų medžiagų yra stimuliatoriai arba haliucinogenai. Be to, kai kurie medikamentai taip pat yra psichoaktyviosios medžiagos“, – pasakojo dr. R. Badaras.

Pasak toksikologo, 2014 metais pateikti tyrimai parodė, kad heroino vartojimas Lietuvoje sumažėjo. Būtent šiuo laiku į Lietuvą pateko „stipresnis“ heroinas, nuo kurio staiga vienas po kito pradėjo mirti daugybė žmonių.

„Nors stipresnio heroino būti negali – tai tas pats, kas šlapesnis vanduo. Iš tiesų, tuo metu atkeliavo fentaniliai, sintetika, kanapės, stimuliatoriai, nauji vaistai“, – pasakojo dr. R. Badaras.

Gydytojas sako, kad 2016 metais tyrimai parodė, jog vis daugiau žmonių tampa priklausomais nuo vaistų. Ir ne tik nuo legalių opioidų ar benzodiazepinų (BZD), bet ir nuo nelegalių, gautų juodojoje rinkoje.

Europos monitoringo centras suskaičiavo, kad nuo 2005 m. iki 2019 m., atsirado virš 700 naujų psichoaktyviųjų medžiagų. 2014 metais jų sukurta daugiau nei 100. Paskaičiavus, vidutiniškai visų metų rodiklius, kas savaitę atsiranda bent viena nauja medžiaga.

Apsinuodijimo vaistais atvejų daugėja ir Lietuvoje

„2010 metais JAV nuo receptinių opioidų mirė daugiau žmonių nei heroino. Vien 2017 metais nuo psichoaktyviųjų medžiagų JAV mirė virš 70 tūkst. žmonių. Iš jų virš 47 tūkst. nuo opioidų. Piktnaudžiavimas receptiniais vaistais, ypač opioidais yra itin didelė problema JAV, kurią norėjo sutvarkyti prezidentas Donaldas Trumpas. Tačiau kol kas ir jam to nepavyko padaryti“, – kalbėjo toksikologas.

Pasak gydytojo, tokia tendencija matoma ne tik JAV, bet ir čia pat – Lietuvoje. Mat ir mūsų šalyje atvejų, kai žmonės į skubios pagalbos skyrius kreipiasi dėl piktnaudžiavimo vaistais, taip pat daugėja labai sparčiai.

„Labai lengva buvo XX amžiuje, nes tuo metu egzistavo vaistai ir narkotikai. Nesunkiai suprantama, kur gėris, o kur blogis. Tuo metu viskas būdavo labai aišku – kokia medžiaga, koks gydymas, kokios prognozės“, – sakė gydytojas.

Dabar diagnostika daug sunkesnė, mat psichoaktyviųjų medžiagų tiek daug, jog net ir patyrusiems gydytojams nustatyti, kuo apsinuodijo žmogus, tampa rimtu ir kartais neįveikiamu iššūkiu. Be to, lietuviai mėgsta receptinius vaistus sau paskirti ir be gydytojo žinios.

„Lietuvių kalba unikali ne tik tuo, kad yra viena iš seniausių pasaulio kalbų, bet ir dėl to, kad yra viena iš nedaugelio, turinti žodį „gydytis“. Visur kitur žmonės yra gydomi gydytojų, bet Lietuvoje, kadangi visi išmano krepšinį, politiką ir mediciną, gydosi patys“, – juokavo dr. R. Badaras.

Dažniausiai priklausomybę vaistams įgyja žmonės, vartojantys skausmą malšinančius opioidus. Pagrindinė šių medikamentų problema – jų negalima nutraukti staigiai, nes iškart atsiranda ryški abstinencijos simptomatika. Tada auga opioidų dozės, žemėja skausmo slenkstis.

„Pirmas klausimas, kurį reikia užduoti pacientui, galimai priklausomam nuo opioidų – kiek kartų per savaitę ar mėnesį tuštinatės? Šie vaistai paveikia virškinamojo trakto peristaltiką ir, net jų nenutraukus, bet sumažinus dozę, žarnyno veikla gali pagerėti“, – pasakojo dr. R. Badaras.

Pasak gydytojo, priklausomybei nuo vaistų įtaką gali daryti amžius, ankstesnis šių vaistų vartojimas, tolerancija ir genai.

„Europos sąjungos tyrimai parodė, kad ne pagal paskyrimą receptinius vaistus yra vartoję penktadalis žmonių. Lietuvoje 15-16 metų paaugliai pagal nereceptinių vaistų vartojimą atsilieka nuo visų kitų ES šalių, išskyrus pagal vieną poziciją. Paauglės mergaitės, palyginus su kitomis ES šalimis, beveik 3 kartus dažniau vartoja gydytojų nepaskirtus raminančiuosius vaistus ir užsiima savigyda“, – kalbėjo toksikologas.

Receptinių vaistų nesunkiai galima rasti internete

Dar vienas fenomenas – „girti vaistai“. Tai pacientai, kurie visą dieną vartoja alkoholį, o vakare vaistus, ir taip kasdien, sako gydytojas. Ir nors tai mirtinai pavojingas derinys, taip besielgiančių žmonių – daugybė.

„Pasižiūrėjau, ar lengva internete rasti be recepto parduodamų benzodiazepinų. Pasirodo, pasiūlymų tūkstančiai, visi rašo, kad parduoda likučius, nors telefono numeriai visada tie patys. Po kiek laiko vėl pažiūrėjau. Numeriai vis dar tie patys, tikriausiai likučių buvo labai daug“, – juokavo gydytojas.

Lyginant Lietuvą su Baltijos ir Skandinavijos šalimis, benzodiazepinų suvartojame tris kartus daugiau.

„Staigiai nutraukus benzodiazepinus pasireiškia didžiulė abstinencija. Tai psichoaktyvi medžiaga, kurios negalima nutraukti greitai. Nustoti ją vartoti reikia po truputį mažinant dozes. Jei tai pavyksta per pusę metų, rezultatas labai geras“, – pasakojo toksikologas.

Tačiau kodėl nutinka taip, jog žmogus tampa priklausomas nuo benzodiazepinų? Atsakymas nesunkus – paprasčiausiai juos vartoja ne pagal gydytojų paskyrimą ir vaistų instrukciją, o pagal taip, kaip pačiam pacientui atrodo geriausia.

„Pirmas dalykas, ką padaro lietuvis nusipirkęs vaistų, tai atsidaro dėžutę ir išmeta instrukciją. Turiu pažįstamą, kuris per dieną išgeria 20 tablečių migdančiojo vaisto. Jis tuos vaistus vartoja daugybę metų, o kad instrukcijoje parašyta, jog negalima vartoti daugiau nei 4 savaites, žmogus net nežino, nes neskaitė“, – kalbėjo dr. R. Badaras.

Neretai – staigi mirtis

Mokslų daktaras pabrėžia – psichoaktyvi medžiaga ir vaistas neturi aiškių ribų. Viskas priklauso nuo tikslo ir nuo to, kas medikamentą paskiria.

Koks pavojingas piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis ir vaistais, parodo ir gerai žinomų žvaigždžių gyvenimai. Neretai narkotikų ir vaistų vartojimas baigiasi tragiškai – mirtimi. Tarp tokių atvejų ir dainininkai Whitney Houston bei Michaelas Jacksonas, aktorius Philipas Seymouras Hoffmanas.

„Savo laiku ir heroinas buvo laikomas vaistų, JAV net rinktos aukos, kad jo būtų nupirkta kariams. Todėl pabaigai noriu priminti Paracelso žodžius: „Visos medžiagos yra nuodai. Nėra tos, kuri nebūtų nuodas. Tik dozė skiria vaistą nuo nuodo“, – kalbėjo gydytojas toksikologas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Gabrielė Grinkaitė

(5)
(0)
(5)

Komentarai ()