Aptiko dar vieną virusą, artimą SARS-CoV-2: čia jų visas rezervuaras  ()

„Kaip išsivystė koronavirusas“ yra paprastas klausimas, vedantis link tyrimų, spekuliacijų ir sąmokslo teorijų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Anot sciencealert.com, dabartiniai tyrimai rodo, kad itin tikėtina, kad COVID-19 virusas išsivystė natūraliai: veikiausiai iš pradžių juo užsikrėtė šikšnosparniai, vėliau juo užsikrėtė kitas gyvūnas, o galiausiai jis atitinkamai mutavo, sukeldamas dabartinę pasaulinę pandemiją.

Naujas tyrimas dar labiau sustiprino šią teoriją, nes jo metu šikšnosparniuose buvo aptiktas COVID-19 viruso „giminaitis“ bei nustatyti panašūs „įterpimo įvykiai“: mutacijos, kurių metų į viruso genomą įterpiama genetinė medžiaga. Tai rodo, kad tokie viruso struktūros pakitimai gali vykti ir vyksta natūraliai.

„Atsiradus SARS-CoV-2 virusui, ėmė plisti nepagrįstos spėlionės, kad virusas buvo sukurtas laboratorijoje, – sakė Šandongo pirmojo medicinos universiteto mikrobiologas Weifengas Shi. – Tačiau mūsų tyrimas labai aiškiai parodė, kad tokie įterpimai laukinėje gamtoje vyksta natūraliai. Tai yra tvirtas įrodymas, kad SARS-CoV-2 virusas gimė ne laboratorijoje.“

Šikšnosparniuose atrastas naujasis koronavirusas, kurį mokslininkų komanda pavadino RmYN02, buvo identifikuotas atlikus 302 mėginių, paimtų iš 227 šikšnosparnių, sugautų Kinijos Junanio provincijoje antroje 2019 metų pusėje, analizę.

Ištyrę šiuose šikšnosparnių mėginiuose rastus virusus mokslininkai nustatė du beveik pilnus koronavirusų genomus – RmYN01 ir RmYN02. Pirmasis jų labai mažai buvo panašus į dabar plintantį koronavirusą. Tačiau antrasis buvo tikras „aukso puodas“. Šio koronaviruso 93,3 proc. genomo sutampa su SARS-CoV-2 viruso genomu. Ir vienas konkretus genas – 1ab – sutampa 97,2 proc., o tai yra didžiausias šio geno sutapimas iki šiol.

Kalbant apie įterpimo įvykius, RmYN02 viruse buvo rasta aminorūgščių intarpų toje vietoje, kur susitinka du jo spyglio baltymo subvienetai (S1 ir S2). SARS-CoV-2 taip pat turi S1 ir S2 intarpus. Nors jie nėra tos pačios aminorūgštys abiejuose virusuose, tai rodo, kad tokie intarpai gali atsirasti natūraliai ir nereikia jokios laboratorijos.

Nepaisant panašumų, tai nereiškia, kad RmYN02 yra tiesioginis COVID-19 viruso „protėvis“, ypač atsižvelgiant į itin svarbų viruso receptoriaus rišimosi domeną, kuris su SARS-CoV-2 virusu atitinka tik 61,3 proc.

Tačiau naujų koronavirusų genomų nustatymas yra be galo svarbus, jeigu norime išsiaiškinti, kaip atsirado dabar plintantis virusas.

„Mūsų tyrimas dar kartą patvirtina, kad šikšnosparniai, ypač Rhinolophus rūšies, yra svarbūs natūralūs koronavirusų rezervuarai ir šiuo metu yra artimiausių SARS-CoV-2 „giminaičių“ nešiotojai, nors šis vaizdas gali pasikeisti, paėmus daugiau mėginių laukinėje gamtoje“, – rašoma tyrimo išvadose.

„Mūsų atrastas panašiausias iki šiol į SARS-CoV-2 virusas yra šikšnosparnių koronavirusas RaTG13. Jų RNA sutampa 96,1 proc. Tačiau tikėtina, kad yra ir panašesnių virusų. Nei RaTG13, nei RmYN02 nėra tiesioginis SARS-CoV-2 „protėvis“, nes tarp šių virusų dar yra evoliucinė spraga“, – sakė Weifengas Shi.

„Mūsų tyrimo išvadose nurodoma, kad būtina laukinėje gamtoje imti daugiau mėginių, nes tai padėtų rasti SARS-CoV-2 virusui dar artimesnių virusų, ar net leistų rasti jo tiesioginių „protėvių“, o tai leistų mums sužinoti, kaip šiuo virusu užsikrėtė žmonės“, – sakė mokslininkas.

Šio tyrimo išvados buvo paskelbtos leidinyje „Current Biology“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(15)
(11)
(4)

Komentarai ()