Aptikta paslaptinga senovės karalystė - kadaise ji buvo labai galinga, o dabar apie ją beveik nieko nežinome ()
Sakoma, kad viskas, ką jis paliesdavo, virsdavo auksu. Tačiau likimas galų gale pasivijo ir legendinį karalių Midu – ir atrodo, seniai prarasta jo žlugimo kronika tiesiogine šio žodžio prasme iškilo Turkijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusiais metais archeologai tyrinėjo senovės piliakalnio vietą centrinėje Turkijoje – regione vadinamame Türkmen-Karahöyüku. Didesniame aplinkiniame regione – Konijos lygumoje – gausu prarastųjų miestų, tačiau tyrinėtojai tikrai negalėjo būti pasirengę tam, ką atrado dabar, rašo „Science Alert“.
Vietinis ūkininkas prasitarė, kad netoliese iškasus kanalą, buvo surastas didelis keistas akmuo, pažymėtas kažkokiu neįskaitomu užrašu.
„Pamatėme jį išlindusį iš vandens ir pūkštelėjome tiesiai į kanalą – iki pat juosmens, – šių metų pradžioje pasakojo iš Čikagos universiteto archeologas Jamesas Osborne'as. – Iškart tapo aišku, kad tai senovinis objektas, ir mes atpažinome kalbą, kuria buvo padarytas įrašas: tai buvo luvių kalba, kuri šiame regione buvo naudojama bronzos ir geležies amžiais“.
Pasitelkę vertėjus, tyrėjai nustatė, kad šio senovinio akmens, vadinamo stela, hieroglifai pasakoja apie karinę pergalę. Ir ne bet kokią karinę pergalę, bet prieš maždaug 3000 metų egzistavusią Frygijos karalystę, gyvavusią Mažosios Azijos pusiasalyje.
Karališkąją Frygijos šeimą valdė keli skirtingi vyrai, vadinami Midais – tačiau kalbų analize pagrįstas stelos datavimas rodo, kad hieroglifai gali būti susiję su karaliumi Midu – t.y. garsiojo „auksinio prisilietimo“ mito dalimi.
Tarp akmenyje iškaltų ženklų taip pat yra specialus hieroglifas, simbolizuojantis, kad apie pergalę praneša karalius, vardu Hartapu. Hieroglifai pasakoja, kad Midą suėmė Hartapu pajėgos.
„Audros dievai atidavė [priešo] karalių jo didenybei“, – rašoma akmenyje.
Tačiau svarbiausia čia yra tai, kad iki šiol beveik nieko nėra žinoma nei apie karalių Hartapu, nei apie jo valdytą karalystę. Tuo tarpu stela pasakoja apie milžinišką Türkmen-Karahöyüko piliakalnį, kuris galėjo būti Hartapu sostinė, geriausiais savo laikais užėmusi 1,2 kvadratinio kilometro plotą.
„Mes net neįsivaizdavome, kad egzistuoja tokia karalystė, – sako J.Osbornas. – Mus tiesiog akimirksniu užgriuvo nauja informacija Viduriniuosius Rytus geležies amžiaus laikais“.
Šiame tebesitęsiančiame archeologiniame projekte laukia dar daug kasinėjimų, tad kol kas šis atradimas dar turėtų būti laikomas tik preliminariu. Tarptautinė komanda šiemet nori dar kartą apsilankyti vietoje – ir sužinoti kiek įmanoma daugiau apie šią karalystę, kuri tiek laiko buvo prarasta.
„Šio piliakalnio viduje gali būti rūmai, paminklai, namai, – sako J.Osbornas. – O ta stela buvo nuostabus, nepaprastai sėkmingas radinys – bet tai tik pradžia.“
Daugiau apie tyrimus galite sužinoti čia ir čia.
