Liepos pabaigoje laukia NASA „Perseverance“ misija: kartu su marsaeigiu skris ir sraigtasparnis (Video) (12)
Liepos pabaigoje atsidaro eilinis, kas 26 mėnesius nutinkantis, „langas“ skrydžiams į Marsą – Žemė ir Raudonoji planeta atsiduria tokiose padėtyse, kad skrydis tarp jų reikalaus mažiausiai energijos. Tad ir skrydžių bus ne vienas, o vienas iš jų – NASA „Perseverance“ misija – bus dvigubas, nes kartu su marsaeigiu skris ir sraigtasparnis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje į Marsą išskris naujausias NASA marsaeigis – Perseverance (liet. atkaklumas). Jo pilve skris dar vienas prietaisas – sraigtasparnis Ingenuity (liet. išmoningumas). Jei jo misija bus sėkminga, tai bus pirmasis varomas skrydis kitame dangaus kūne.
Sėkmingam sraigtasparnio startui reikės gerai suveikiančių daugybės sujungtų sistemų. Viskas prasidės praėjus maždaug dviem mėnesiams po Perseverance nusileidimo Marse, kuris turėtų nutikti ateinančių metų balandį. Per tą laiką marsaeigis turėtų rasti maždaug 10×10 metrų ploto lygią aikštelę, kurios viduryje sustos.
Tada turėtų nukristi apsauginis gaubtas, dengęs marsaeigio pilve įtaisytą sraigtasparnį. Po šešių dienų, įsitikinus, kad dangtis nukrito tvarkingai ir nieko dėl to neatsitiko, bus duota komanda išlaisvinti sraigtasparnį. Kelionės metu jis gulės supakuotas pasuktas šonu, tad iš marsaeigio išnirs sukdamasis. Pasisukus, dviem sprogimais bus atkabintos laikančios jungtys ir sraigtasparnis nukris maždaug 12 centimetrų žemyn, ant paviršiaus – tai yra pavojingiausia operacijos dalis.
Po visų šių veiksmų sraigtasparnis, kurio aukštis yra apie 50 centimetrų, stovės po marsaeigiu; pastarojo prošvaisa (atstumas tarp dugno ir pagrindo, lrytas.lt past.) siekia apie 62 centimetrus. Tada Perseverance turėtų nuvažiuoti į šalį, o Ingenuity galės pakilti į orą.
Mažiau nei du kilogramus sveriantis sraigtasparnis varomas dviem 1,2 metro skersmens sraigtais. Jo misijos pagrindinis tikslas yra išbandyti šią technologiją. Iš viso numatyti penki skrydžiai – kiekvieno skrydžio metu sraigtasparnis turėtų pakilti į 3-10 metrų aukštį ir nuskristi iki 300 metrų. Ateityje panašūs sraigtasparniai galėtų padėti mokslininkams tyrinėti sunkiai prieinamas vietoves.
