Kas lemia valstybės laimės indeksą ir kodėl Šiaurės šalys laikomos laimingiausiomis pasaulyje? Laimės receptas visai paprastas  ()

Nuo 2012 m. Jungtinių Tautų pateikiamose kasmetinėse ataskaitose, laimingiausių šalių reitingų viršūnėje, pirmajame dešimtuke, kaskart atsiduria penkios Šiaurės regiono šalys: Danija, Norvegija, Islandija, Suomija ir Švedija. 2020 metai ne išimtis – „World Happiness Report 2020“ pirmąsias vietas užima Šiaurės šalys. Taigi, kas lemia valstybės laimės indeksą?


© TheVirtualDenise | https://pixabay.com/photos/joy-freedom-release-happy-2483926/

Pagal ką rikiuojamos šalys?

„World Happiness Report“ – tai nuo 2012 metų Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo (U.N. Sustainable Development Solutions Network) skelbiama ataskaita, analizuojanti 156 pasaulio šalis pagal tai, kiek laimingi jų piliečiai jaučiasi esantys.

Ataskaitoje šalys rikiuojamos atsižvelgiant į pačių žmonių vertinimus: respondentai vadinamųjų „kantrilo kopėčių“ principu (dalyvio prašoma įvertinti savo dabartinę situaciją kopėčių principu – nuo 0 iki 10) vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. Aiškinant laimės variaciją skirtingose valstybėse pasitelkiami šeši kintamieji, lemiantys aukštesnį gyvenimo kokybės vertinimą: vienam gyventojui tenkanti BVP dalis, duomenys apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialinės pašalpos, pilietinės laisvės, dosnumas ir korupcijos paplitimas.

Šiaurės šalių gerovės modelio įtaka aukštesniems laimės rodikliams

Gera gyventojų sveikata, ekonominė padėtis, plačios pilietinės laisvės, stiprus socialinis pasitikėjimas (asmeninis ir institucinis), didelės ir patikimos socialinės išmokos, žemas korupcijos lygis, funkcionuojanti demokratija labiausiai lemia Šiaurės šalių gyventojų pasitenkinimą gyvenimu.

Laimingiausios pasaulio šalys
Laimingiausios pasaulio šalys
© The Happiness Research Institute

Šiaurės šalių gerovės valstybės modelis pasižymi tuo, kad į jį įeina darbo rinkos institucijos susidedančios iš stiprių profesinių sąjungų koordinuojančių darbo užmokestį, darbdavių asociacijų. Valstybės piliečiai gauna dosnias nedarbo išmokas, o valstybėje esamas aktyvus darbo rinkos reguliavimas padeda išvengti darbuotojų išnaudojimo. Darbingumo lygis ir produktyvumas yra aukštas, taigi valstybės gali pasiekti gana aukštą BVP lygį, stiprią ir stabilią ekonomiką.

Galbūt atrodytų, kad, turint daugiau darbo valandų, įmanoma nuveikti daugiau, tačiau Šiaurės šalys pasižymi didesniu darbuotojų produktyvumu ir darbo efektyvumu, nors darbo valandų skaičiaus vidurkis Skandinavijos šalyse mažesnis už kitų valstybių. 2019 metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, mažiausiai darbo valandų per metus tenka danams ir norvegams, netoli jų rikiuojasi ir Švedija bei Islandija. Skandinavams balansas tarp laisvalaikio, šeimos ir darbo yra labai svarbus.

Gyventojams teikiamos ypač kokybiškos paslaugos, jie jaučiasi socialiai saugūs ir svarbiausia, kad ši gerovė prieinama visiems, todėl skirtumas tarp pasiturinčių ir mažiau pasiturinčių yra mažas. Lyginant su kitomis Europos sąjungos valstybėmis, Šiaurės šalys turi ypač žemą pajamų nelygybės lygį, darbo rinka reguliuojama, o tai daro teigiamą įtaką gyventojų pasitikėjimui kitais piliečiais ir institucijomis.

Taip pat Šiaurės šalyse pasiekta pažangi demokratinė sistema, aukštas politinių ir pilietinių laisvių lygis. Politinė ir asmeninė laisvė siejama su aukštesniais pasitenkinimo gyvenimu rodikliais, nes tai, kokiu mastu šalis sugeba suteikti žmonėms atstovavimo, laisvės ir savarankiškumo jausmą, vaidina svarbų vaidmenį aiškinant piliečių laimę.

Su demokratine ir ekonomine valstybės pažanga taip pat siejamas gyventojų dalyvavimas savanoriškose organizacijose bei pilietiškumas. Europos vertybių tyrimas (2008) pateikė duomenis, kiek pilietiškai aktyvūs yra atskirų valstybių gyventojai. Šiaurės šalys, palyginti su kitoms ES šalimis, pasirodė labai pilietiškai aktyvios.

Aukšti socialinio kapitalo rodikliai – vienas svarbiausių gerovės veiksnių

Socialinis kapitalas yra vienas pagrindinių veiksnių aiškinant, kodėl vienos tautos yra laimingesnės, labiau patenkintos gyvenimu už kitas. Šiaurės šalių socialinis kapitalas itin stiprus.

Vienas pagrindinių socialinio kapitalo aspektų – pasitikėjimas, jis skatina valstybės ekonomikos augimą bei stabilumą. Tarptautiniame lyginamajame Europos socialinių vertybių tyrime (2008) matuojami pasitikėjimo, solidarumo, tolerancijos socialiniai vertybių rodikliai siekiant apibrėžti valstybių pilietinės visuomenės būklę. Matyti, kad Šiaurės šalys čia taip pat pirmauja – jose vyrauja socialinė sanglauda, žemas socialinio susvetimėjimo lygis.

Pasitikėjimas, kaip socialinė vertybė, prisideda prie funkcionuojančios gerovės valstybės bei lygybės pažangumo – visa tai siejama su didesniais laimės rodikliais šalyje. Išvystytoje gerovės valstybėje būna žemesnis nusikalstamumo lygis, nėra korupcijos, o tai skatina pasitikėti tiek institucijomis, tiek kitais piliečiais. Tyrimai rodo, kad pasitikėjimą neigiamai veikia visuomenėje esama nelygybė. Jei žmonės jaučiasi lygūs ir labiau pasitikima vienas kitu, dedamas pamatas veikti stipriai gerovės valstybei su plačiomis socialinėmis naudomis.

Socialinis kapitalas (pasitikėjimas ir socialinė sanglauda) veikia ir kitus veiksnius matuojant laimės variaciją tarp valstybių, tarp jų jau minėtus BVP rodiklius bei korupcijos lygį.

Pasitikėjimas, tiek tarp gyventojų, tiek institucijomis (teisėsauga, sveikatos priežiūra, bankais ir kitomis) yra stipriausias veiksnys, lemiantis aukštus laimės rodiklius. Galima teigti, kad gerovės valstybė, lygybė ir pasitikėjimas sudaro laimės recepto pagrindą.

Skaidrė Repečkaitė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro studentė

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Skaidrė Repečkaitė

(6)
(0)
(6)

Komentarai ()