Naujojo tyrimo, kuris buvo paskelbtas leidinyje „Journal of Neuroscience“, išvadose teigiama, kad miego stoka didina jautrumą skausmui, nes nuslopina smegenų gebėjimą malšinti skausmą.

Vienas iš trijų suaugusiųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose arba 35 proc. visų suaugusiųjų chroniškai neišsimiega.

Dėl miego stokos smegenys patiria įvairių nesklandumų – nuo apsvaigimo būsenos, paveikiančios pažinimo gebėjimus, iki susilpnėjusio gebėjimo mokytis ir kurti naujus prisiminimus.

Naujas tyrimas nagrinėja dar vieną neurologinę miego stokos pasekmę – padidėjusį jautrumą skausmui.

Miego trūkumas sutrikdo natūralų smegenų skausmo malšinimo mechanizmą, teigiama naujausio tyrimo išvadose. Šiame tyrime atkreipiamas dėmesys į potencialias sąsajas tarp visuomenės sveikatos krizių, kurias sukelia miego trūkumas, chroniškas skausmas ir priklausomybė nuo receptinių opioidų.

Neseniai įvertinta, kad JAV daugiau nei 20 proc. gyventojų arba apie 50 mln. suaugusiųjų kenčia lėtinį skausmą. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (angl. The Centers for Disease Control and Prevention – CDC) praneša, kad kasdien JAV nuo opioidų perdozavimo miršta vidutiniškai apie 130 žmonių.

Kalifornijos universiteto Berklyje neuromokslų ir psichologijos profesorius Matthew Walkeris atliko tyrimą kartu su doktorantu Adamu Krause.

Kaip miego stoka paveikia jautrumą skausmui

Tyrimo metu M. Walkeris ir A. Krause sukėlė skausmą 24 sveikiems jauniems tyrimo dalyviams, kaitindami jiems kojas. Eksperimento metu buvo tiriamos dalyvių smegenys, siekiant išnagrinėti skausmo apdorojimo procesus.

Tyrimo pradžioje dalyviai neturėjo nei miego sutrikimų, nei su skausmu susijusių sutrikimų.

Mokslininkai visų pirma ištyrė kiekvieno dalyvio skausmo slenkstį po kokybiško nakties miego, peršvietę smegenis magnetinio rezonanso tomografijos aparatu, tuo pat metu vis labiau kaitindami dalyvių odą.

Tokiu būdu nustatę dalyvių skausmo slenkstį, tyrėjai pakartojo šią procedūrą po bemiegės nakties.

„Praktiškai visi dalyviai pajuto diskomfortą esant žemesnei temperatūrai. Tai parodo, kad neišsimiegojus jų jautrumas skausmui padidėjo“, – praneša tyrimo vadovas A. Krause.

„Skausmo šaltinis toks pats, – aiškina jis, – skiriasi tik tai, kaip smegenys, negavusios užtektinai miego, vertina skausmą.“

Tyrėjai išsiaiškino, kad smegenų somatosensorinė žievė – smegenų sritis, atsakinga už jautrumą skausmui – po bemiegės nakties itin suaktyvėja. Tai patvirtina hipotezę, kad miego stoka sutrikdo neuronų grandines, apdorojančias skausmą.

Įdomu tai, kad po bemiegės nakties smegenų sutelktinio branduolio (lot. nucleus accumbens) aktyvumas buvo mažesnis nei paprastai.

Sutelktinis branduolys išskiria neuromediatorių dopaminą, kuris sustiprina malonumo ir numalšina skausmo pojūtį.

„Miego stoka ne tik suaktyvina už skausmą atsakingas smegenų sritis, bet ir užblokuoja centrus, kurie natūraliai malšina skausmą“, – aiškina prof. M. Walkeris.

Galiausiai, tyrėjai išsiaiškino, kad smegenų salos (lot. insula), kuri įvertina skausmo signalus ir paruošia organizmo reakciją į skausmą, aktyvumas taip pat sumažėjo.

„Tai kritinė nervų sistema, kuri vertina skausmo signalus ir suskirsto juos į kategorijas, o tada paskatina natūralių skausmą malšinančių medžiagų išskyrimą“, – pažymi A. Krause.

„Miegas yra natūralus analgetikas“

Siekdami pagrįsti savo išvadas tyrėjai apklausė 230 suaugusiųjų, užsiregistravusių „Amazon“ internetinės prekybos platformoje „Mechanical Turk“. Dalyviai pranešė apie savo kelių dienų miego režimą ir jautrumo skausmui lygį.

Mokslininkai išsiaiškino, kad menkiausi miego režimo pokyčiai paskatindavo jautrumo skausmui pokyčius.

„Rezultatai akivaizdžiai parodo, kad net labai subtilūs nakties miego pokyčiai (kai miegame trumpiau, negalvodami, jog tai gali turėti kokių nors pasekmių) akivaizdžiai turi įtakos skausmo pojūčiui kitą dieną“, – sako A. Krause.

M. Walkeris apie šiuos rezultatus sako: „Optimistinė išvada būtų ta, kad miegas yra natūrali skausmą malšinanti priemonė, kuri gali padėti sukontroliuoti skausmą ir jį sumažinti.“

„Ironiška yra tai, kad vietoje, kur žmonės kenčia didžiausią skausmą – tai yra, ligoninės palatoje – paprastai būna per daug triukšmo ir sumaišties, kad būtų galima kokybiškai išsimiegoti. Mūsų tyrimai parodo, kad ligoniai pasveiktų greičiau, jei kokybiško miego užtikrinimas būtų vertinamas kaip neatsiejama sveikatos priežiūros dalis“, – sako M. Walkeris.

Komentarai ()