Gaidžiai gieda garsiai. Tai žino visi, kuriems kada nors yra tekę gyventi kaime ir girdėti šio paukščio giedojimą. Ne veltui daug kas tiki, kad ūkininkai senovėje naudojo gaidžius vietoje žadintuvų. O didelis garsas gali pažeisti klausą ar netgi sukelti kurtumą – tai irgi žino visi.

Gaidžiai nėra kurti – sukelkite triukšmą netoli jų ir pastebėsite, kad jie tikrai girdi. Tai kaip gaidžiai giedodami neapkursta? Juk jie savo pačių giedojimą girdi kasdien.

2018 m. grupė Belgijos mokslų nutarė rasti atsakymą į šį klausimą. Pirmiausia jie nutarė išsiaiškinti, kokio stiprumo garsą giedodami skleidžia gaidžiai. Ir ar tas garsas pakankamai stiprus, kad galėtų pažeisti klausą.

Tam nustatyti mokslininkai pritaisė garsą įrašančius prietaisus prie trijų gaidžių galvų. Prietaisai matavo tiek tai, kiek laiko trunka gaidžio giedojimas, tiek giedojimo garsumo lygį ties gaidžio ausimis.

Rezultatai parodė – taip, gaidžio giedojimas išties yra pavojingai garsus. Vienas vidutinis gaidžio giedojimas trunka nuo vienos iki dviejų sekundžių, o jo keliamo garso lygis per šį laiko tarpą vidutiniškai siekia maždaug 130 decibelų (dB).

Vieno ypač garsiai giedojusio gaidžio garsiausias užgiedojimas, matuojant prie jo ausies, skleidė net 143 dB garsą.

Palyginimui, išties garsus žadintuvas skleidžia apie 80 dB garsą. 110 dB garsą skleidžia triukšmingas roko koncertas, 130 dB garsą – automatinis ginklas. Na, o maždaug 140 dB garsą skleidžia kylančio propelerinio lėktuvo variklis.

Mūsų ausų viduje yra tūkstančiai mažų plaukelių, kurie reaguoja į oro virpėjimą, pagauna garso bangas ir jas perduoda mūsų smegenims. Maždaug 85 dB garsas jau yra pakankamai garsus, kad šie plaukeliai, garsą girdint ilgai, galėtų būti pažeisti. Todėl, pvz., ilgą laiką garsiai per ausines klausoma muzika galiausiai pakenkia klausai.

Maždaug 120-130 dB yra vadinamasis skausmo slenkstis. Tokio ir didesnio stiprumo garsas žmogui sukelia skausmo pojūtį ausyse. Tokio stiprumo garsas gali žmogaus klausai padaryti ilgalaikę žalą, net jei trunka mažiau nei sekundę.

Kodėl tuomet ūkininkams nesuskausta ausų, kai pragysta gaidžiai? Atsakymas paprastas – ūkininkai paprastai gaidžių giedojimo nesiklauso iš labai arti, nes juk nelaiko jų prie savo galvos kaip žadintuvų. O sklisdamas tolyn garsas silpnėja. Dėl tos pačios priežasties mums neskauda ausų, kai girdime kylantį lėktuvą – mes paprasčiausiai nesame tiek arti nuo jo, kad pajustume skausmą.

Tačiau tai neatsako į klausimą, kodėl nuo šio garso neapkursta patys gaidžiai – juk jie patys savo giedojimą girdi iš labai arti.

Siekdami tai nustatyti, mokslininkai ėmė tirti gaidžių klausos sistemą. Jie pasitelkdami mikrokompiuterinę tomografiją skenavo vištų ir gaidžių ausis ir aiškinosi jų ausų kanalų geometriją.

Ir padarė įdomų atradimą. Pasirodo, gaidžių ir vištų ausys turi savisaugos sistemą. Gaidžiui pilnai pravėrus snapą ir pasiruošus giedoti, jo išorinis ausies kanalas tuo pačiu metu visiškai užsiveria.

Tad gaidys labai trumpam apkursta ir pats savo giedojimo negirdi, bet tai apsaugo jo ausis nuo pilno apkurtimo.

Tai galima palyginti su tuo, kaip žmonės, nenorėdami girdėti garso, užsikemša ausis rankomis. Tik pas gaidžius šis mechanizmas suveikia automatiškai, jiems nereikia nieko sąmoningai daryti, kad jų ausys būtų apsaugotos nuo triukšmo.

Vištų išorinių ausų kanalai, joms pravėrus snapą, irgi prisiveria. Bet, skirtingai negu gaidžių, neužsiveria visiškai – tik maždaug perpus.

Tai galima paaiškinti tuo, kad vištoms tokios geros savisaugos sistemos nereikia – jų pačių kudakavimo skleidžiamas garsas yra tik apie 70 dB. Be to, tyrimas nustatė, kad nutolus maždaug 50 cm atstumu net garsiausiai giedančio gaidžio skleidžiamo garso lygis jau siekia tik 102 dB.

Dėl to gaidžiai neapkurtina vištų – nebent giedotų tiesiai šiomis į ausis. Bet net ir tokiu atveju svarbu yra tai, kad paukščiai, skirtingai negu žinduoliai, gali atsiauginti pažeistus ausų plaukelius.

Apibendrinant galima pasakyti, kad gaidžius nuo apkurtimo giedant apsaugo paprastas dalykas – jie turi natūraliai evoliucijos metu išsivysčiusius ausų kištukus. Tai logiška – tie gaidžiai, kurie galėjo garsiai giedoti neapkursdami, turėjo evoliucinį pranašumą.

Tad nesugalvokite tupdyti gaidžio savo kambaryje prie galvos ir nenaudokite kaip ekologiško žadintuvo. Net ir atmetus visas kitas problemas, kurias sukeltų toks sprendimas, jis galėtų rimtai pakenkti jūsų ausims. Juk jūs natūraliai evoliucijos išugdytų ausų kimštukų neturite.

Komentarai ()