Pasitelkus skaitmeninius modelius nustatyta, kas vyko po pirmųjų žvaigždžių sprogimo - tikėtina, kad tokios ekstremalios žvaigždės egzistuoja ir dabar ()
Pirmosios Visatos žvaigždės, atsiradusios praėjus kiek daugiau nei 100 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, greičiausiai buvo gana masyvios ir ilgai negyveno. Jų sprogimai praturtino aplinką pirmaisiais už litį sunkesniais cheminiais elementais, daugiausiai – anglimi. Kiek vėliau besiformuojančių žvaigždžių sudėtyje jau buvo išmatuojami anglies kiekiai, tačiau bendras jų metalingumas – už helį sunkesnių elementų dalis – vis dar išliko labai žemas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokių „anglimi praturtintų nemetalingų žvaigždžių“ (angl. Carbon-Enriched Metal-Poor stars, CEMP) randama ir Paukščių Take, taigi bent dalis jų tikrai ilgaamžės. Naujame tyrime, pasitelkiant skaitmeninius modelius, nagrinėjama, kaip CEMP formavosi ir kokios tikėtinos jų savybės.
Nustatyta, kad dalis medžiagos, išlėkusios iš pirmųjų supernovų, pasilieka tame pačiame tamsiosios materijos hale, kuriame susiformavo ir pirmoji žvaigždė. Anglies susikaupia užtektinai, kad imtų formuotis dulkės, kurios labai paspartina dujų vėsimą ir leidžia joms fragmentuoti į gerokai mažesnius gumulus, nei pirmykštės dujos, tad ir žvaigždės formuojasi mažesnės masės.
Šiose CEMP žvaigždėse anglies turėtų būti 3000-50000 kartų mažiau, nei Saulėje, tuo tarpu geležies – net milijardą kartų mažiau. Kol kas tokių žvaigždžių nėra aptikta, visos žinomos CEMP turi bent 1/300 tiek anglies, kiek Saulė. Visgi tikėtina, kad ir tokios ekstremalios žvaigždės egzistuoja ir kad jas pavyks aptikti ateityje.
Tyrimo rezultatai arXiv.
