10 neįtikėtinų faktų apie ryklius, kurių galbūt nežinojote: kaip jie sugeba švytėti tamsoje, regėjimas 360 laipsnių kampu ir kaip juos veikia pilnatis (1)
Rykliai savo evoliucijos metu vandenynus pavertė savo namais. Rykliai vaidina svarbų vaidmenį ekosistemoje, išlaikydami kitas rūšis žemesnėje mitybos grandinės padėtyje – pašalina silpnus ir ligotus, palaiko sveiką žuvų ir kitų sutvėrimų populiaciją reikiamame lygyje. Tad žemiau pateikiame 10 įdomių faktų apie ryklius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1) Rykliai yra senesni nei medžiai
Rykliai egzistuoja jau daugiau nei 450 milijonų metų – tuo tarpu ankstyviausi medžiai pradėjo gyvuoti tik prieš 350 milijonų metų. Rykliai yra ne tik senesni už medžius, bet taip pat vieninteliai gyvūnai, kurie sugebėjo išgyventi 4 iš 5 masinių išnykimų.
2) Megalodonas buvo didžiausias kada nors gyvenęs ryklys
Prieš 20 milijonų metų vandenynuose dominavo megalodonas (tiesioginė žodžio reikšmė – „didelis dantis“), kurio artimiausias giminaitis šiandien yra didysis baltasis ryklys. Remiantis fosilijomis, šių ryklių dydis siekė 15-18 metrų, o svoris – iki 25 tonų. Palyginimui, didysis baltasis ryklys yra tarsi nykštukas – jo ilgis siekia vos 6 metrus, o svoris – 2,2 tonos.
3) Kai kurie rykliai švyti tamsoje
2014 metais mokslininkai išsiaiškino, kad grandininis katžalis bei banguojantis ryklys tarpusavyje bendrauja savo odos dėmėmis skleisdami švytėjimą, o šios dėmės yra unikalios tarp skirtingų rūšių ir netgi ryklių lyčių. Fluorescentinės žaliosios dėmės yra matomos tik į jas pašvietus mėlyna filtro šviesa. 2019 metais mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kaip šiems rykliams pavyksta sukurti šviesos efektus – jų žvynuose esančios molekulės pakeičia ryklio odos sąveikavimą su šviesa, įnešdamos mėlynų fotonų – ir išstumdamos žalius.
4) Rykliai neskiria spalvų
Nors rykliai turi puikų regėjimą, mokslininkai mano, kad jie nemato spalvų. Tiesa, tai nėra patvirtinta konkrečiais tyrimais – o tik mokslininkų hipotezė, iškelta vadovaujantis teorinėmis žiniomis.
5) Rykliai turi asmenybes
2016 metais mokslininkai iš Macquarie universiteto (Australija) atrado, kad Džeksono uosto rykliai turi individualias asmenybes – panašiai kaip ir žmonės. Tyrimas parodė, kad kiekvienas ryklys individualiai reaguoja į stresą ir nepažįstamą aplinką, o kai kurie jų yra drąsesni nei kiti.
6) Ryklių dantys nuolatos keičiasi
Rykliai per savo gyvenimą netenka apie 35 000 dantų – dantys vis iškrenta, o vietoje jų išauga nauji. Gaila (nors gal ir gerai), kad dantukų fėjos nenardo po vandeniu!
7) Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 400 ryklių rūšių
Ryklių yra įvairiausių dydžių ir formų. Štai bangininis ryklys yra net 12 metrų ilgio, tuo tarpu nykštukinis juodasis dygliaryklis gali tilpti delne. Vien Australijos jūrose gyvena 180 ryklių rūšių.
8) Rykliai yra svarbūs rifų išsaugojimui
2017 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad rykliai vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant koralinių rifų sveikatą. 4 mėnesių trukmės ekspedicijos iš Kernso į Brumą (Australija) metu mokslininkų komanda iš Vakarų Australijos universiteto pastebėjo, kad tose vietose, kuriose buvo sveikesni rifai, buvo didelis skaičius ryklių. Kadangi rykliai reguliuoja vidutinio dydžio grobuonių populiaciją, tai leidžia klestėti mažoms rifų žuvims, kurios rūpinasi pačiais rifais.
9) Pilnatis veikia ryklius
Tyrinėjant 40 tamsiapelekių pilkųjų ryklių mokslininkai pastebėjo, kad jų nardymo elgesiui įtakos turi Mėnulis, vandens temperatūra ir dienos metas. Pasirodo, esant pilnačiai rykliai panerdavo į didesnį gylį ir plaukiodavo įvairesnuose gyliuose.
10) Kūjarykliai turi binokulinį regėjimą
Pagaliau aišku, dėl ko šie rykliai turi tokios keistos formos galvą – tai suteikia jiems geresnį regėjimą. T formos kūjarykliai gali matyti net 360 laipsnių kampu – jie turi neįtikėtiną stereofoninį regėjimą bei gylio suvokimą.
