Pirmą kartą užfiksuota tarpgalaktinių dujų gijų skleidžiama rentgeno spinduliuotė  ()

Aplinkinėje Visatoje trūksta maždaug 40-50% barionų. Barionais vadinamos visos „įprastos“ materijos dalelės, iš kurių susideda tarpžvaigždinės dujos, žvaigždės, planetos ir kiti matomi kosminiai objektai. Taigi šis trūkumas nesusijęs su tamsiąja materija; jis randamas, lyginant medžiagos kiekį tolimoje Visatoje ir aplinkinėje.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2020-11-12 Pirmą kartą užfiksuota tarpgalaktinių dujų gijų skleidžiama rentgeno spinduliuotė  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tolimoje Visatoje, kurios šviesa iki mūsų keliauja dešimt milijardų metų ir ilgiau, medžiaga yra tankesnė, todėl ją pamatyti lengviau, nei aplinkinėje Visatoje, kur ypatingai retos ir karštos dujos nei spinduliuoja, nei sugeria daug šviesos. Pastaraisiais metais tokias dujas pavyko aptikti haluose aplink galaktikas bei gijose tarp jų. Dabar pirmą kartą užfiksuota ir tarpgalaktinių dujų gijų skleidžiama rentgeno spinduliuotė.

Pavienės gijos, jungiančios dvi galaktikas, spinduliuotės užfiksuoti kol kas neįmanoma, bet sudėjus daugybę galaktikų porų, tarp kurių egzistuojančios gijos aptiktos kitais būdais, vieną ant kitos, galima užfiksuoti rentgeno spinduliuotės perteklių, sklindantį iš gijų.

 

Būtent tą tyrėjai ir padarė, paėmę daugiau nei 15 tūkstančių galaktikų porų su žinomomis jungiančiomis gijomis. Gijų ilgis – nuo 30 iki 100 megaparsekų (atstumas tarp Paukščių Tako ir Andromedos yra apie 0,7 megaparseko), taigi šios galaktikos tikrai nėra artimos viena kitai, tad ir dujos, esančios tarp jų, tikrai nėra ištemptos iš galaktikų, joms sąveikaujant. Taip pat parinktos galaktikos, nesančios spiečiuose ar grupėse.

Gauto signalo stiprumas yra maždaug 4,2-sigma; tai reiškia, kad tikimybė atsitiktinai užfiksuoti tokį signalą, nesant jokio spinduliuotės šaltinio, yra mažiau nei vienas iš šimto tūkstančių. Apskaičiuota dujų temperatūra – apie 10 milijonų kelvinų, kaip ir prognozuoja modeliai.

 

Šiam atradimui panaudoti maždaug 20 metų senumo duomenys, surinkti rentgeno teleskopu ROSAT. Tyrėjų teigimu, artimiausioje ateityje darbą pradėsiantys nauji apžvalginiai rentgeno teleskopai, pavyzdžiui eROSITA, panašų statistinį patikimumą leis pasiekti susumavus mažiau nei 2000 gijų spinduliuotę.

Tyrimo rezultatai publikuojami Astronomy & Astrophysics.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt
(3)
(0)
(3)

Komentarai ()