Penktadienis, 13-oji: vis dėlto Žemė buvo sulaukusi netikėto svečio  ()

Astronomai dirba su vis geresnėmis technologijomis – tad jie aptinka vis mažesnius ir mažesnius asteroidus, praskriejančius netoli Žemės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Astronomai, dirbantys su Asteroidų antžeminio smūgio paskutinės perspėjimo sistema (ATLAS), esančia Havajuose, 2020 m. lapkričio 14 d. aptiko naują asteroidą. Išanalizavę kosminės uolos orbitą, jie suprato, kad artimiausias jo praskridimas pro Žemę įvyko viena diena anksčiau – 2020 m. lapkričio 13 d., penktadienį.

Asteroidas iš pradžių buvo pavadintas A10sHcN, bet dabar jis turi oficialų žymenį – „2020 VT4“. Astronomai mano, kad jo dydis yra nuo 5 iki 11 metrų, ir kad pro Žemę jis pralėkė vos 383 km atstumu nuo planetos paviršiaus. Asteroidas skriejo 48 303 km/h greičiu.

Artimiausias priartėjimas prie Žemės nutiko lapkričio 13 d., 19 val. 20 min. Lietuvos laiku – tuo metu dangaus kūnas buvo virš pietinės Ramiojo vandenyno dalies.

 

Asteroidas praskriejo maždaug tokiame pačiame aukštyje, kaip ir Tarptautinės kosminės stoties (TKS) orbita – tačiau susidūrimo, žinoma, nebuvo. O ar kada nors išvis tikėtinas toks susidūrimas?

 

Kosmosas yra labai didelis, o kosminė stotis ir asteroidas yra labai maži – tad būtų mažai tikėtina, kad tokio dydžio asteroidas susidurtų su mūsų kosmine laboratorija, rašo EarthSky.org.

Tačiau tai nėra neįmanoma – o kosminė stotis praeityje yra patyrusi artimų praskridimų, daugiausia su orbitoje sklandančiomis žmogiškos kilmės kosminėmis šiukšlėmis.

Tuo metu, kai „2020 VT4“ buvo arčiausiai Žemės, TKS skriejo virš pietinės Argentinos. Abu objektai nebuvo skirtinguose pusrutuliuose – tačiau jie buvo toli vienas nuo kito.

Tačiau žiūrint iš kitos pusės – šis asteroidas praskriejo labai arti Žemės. Taip arti, kad net palietė Žemės termosferą – atmosferos sluoksnį, esantį 80-700 km aukštyje.

 

Praskriejęs vos 383 km aukštyje, asteroidas buvo labai netoli nuo aukščio, kuriame dauguma kosminių uolienų suyra kaip meteorai. Tiesą sakant, jei jis būtų giliau įsiskverbęs į Žemės atmosferą, kosminė uola būtų tapusi įspūdingu meteoru, matomu net dienos šviesoje.

 

Ar Žemei buvo iškilęs pavojus? Ne. Tokio dydžio kosminė uola neturi galimybių pasiekti Žemę nesuirusi: nuo to apsaugo mūsų atmosfera. Didžioji dalis asteroido dėl trinties su oru būtų išgaravusi, nors būtų buvusi didelė tikimybė, kad kai kurie jo fragmentai pasieks Žemės paviršių kaip meteoritai – šiuo atveju greičiausiai virš vandenyno.

Stebėjimai rodo, kad 2020 m. „VT4“ buvo „Apollo“ tipo asteroidas, kuris apie Saulę apkeliauja kas pusantrų metų. Tačiau Žemės gravitacija sutrikdė įprastinę kosminės uolos trajektoriją – ir dabar tai turėtų būti „Aten“ tipo asteroidas, kurio nauja orbita įveikiama per daugmaž 10 mėnesių.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(20)
(2)
(18)

Komentarai ()