Kitų planetų orų prigimtis visai kitokia nei Žemėje: aiškėja dėl ko šie galingi reiškiniai išlieka tokį ilgą laiką  ()

Žemės orai, nors apima visą atmosferą, formuojasi siaurame sluoksnyje arti planetos paviršiaus. Čia vyksta pagrindiniai garavimo ir kondensacijos procesai, taip pat atmosferos sąveika su paviršiaus nelygumais. Ilgą laiką panašiai buvo interpretuojama ir kitų planetų atmosfera: net dujinių milžinių atveju, kurių atmosferų storis siekia dešimtis tūkstančių kilometrų, buvo manoma, kad orai formuojasi plonuose sluoksniuose dėl horizontalių sąveikų.

Naujame tyrime dviem skaitmeniniais modeliais parodyta, kad tokia interpretacija neteisinga. Tyrėjai sukūrė modelius, kurie neblogai atitinka Jupiterio ir Saturno atmosferų struktūrą.

Vienas modelis skirtas detaliam hidrodinaminių procesų, ypač turbulencijos, tyrimui, kitas – ne tokios detalios raiškos – skirtas atmosferos ir magnetinio lauko sąveikai nagrinėti.

 

Planetoms sukantis, atmosferoje susidarė gilūs konvekciniai sūkuriai, pasireiškiantys galingais ciklonais, anticiklonais ir čiurkšlinėmis srovėmis. Magnetinis laukas kartkartėmis sukuria plunksninius kylančios medžiagos srautus, kurie viršutiniuose atmosferos sluoksniuose sukuria paplokščias orų struktūras, net ir tokias, kaip Jupiterio Didžioji raudonoji dėmė. Ryšys su magnetiniu lauku ir giliais kylančios medžiagos srautais leidžia šioms struktūroms išlikti labai ilgą laiką.

 

Šis atradimas padės geriau suprasti ne tik Saulės sistemos planetų atmosferas, bet ir geriau interpretuoti vis tikslėjančius egzoplanetų stebėjimų duomenis.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(9)
(3)
(6)

Komentarai ()