Gydytojas įspėjo dėl vaistų nuo kosulio: jie gali suveikti kitaip negu tikitės  ()

Dar niekada sausas kosulys nekėlė tiek daug baimės ir aplinkinių agresijos kaip šiemet. Ir noras su juo greičiau susidoroti irgi kur kas labiau pagrįstas: nusikosėjęs darbe rizikuoji palikti nuodėmingąją žemę anksčiau laiko (jei nužudys ne COVIDAS, tai kolegos).

Taigi: kaip gydyti kosulį kaip simptomą.

Ar reikia gydyti? Kosulys – apsauginė reakcija, šalina brudą iš mūsų kvėpavimo takų. Jei nekosėtumėme, seniausiai paskęstumėme savo pačių skrepliuose ir su jais šalinamuose dulkėse bei mikrobuose. Tad bijoti reto pakosčiojimo nereikia. Tačiau, jei jis dažnas, varginantis, trukdo kvėpuoti ir sveikti – padėti sergančiajam galime. Sergančiajam, ne sau. Jei vaikas sloguoja ir pakosti naktį, o ryte pabunda žvalus ir laimingas, vargu, ar jam reikia vaistų. Nes vienintelis, kam trukdė naktinis kosulys – neišsimiegojęs tėvelis. Tegu jis savo nervus ir gydo, o ne girdo vaistais gerai besijaučiantį vaiką.

Bet gal geriau duoti ko nors, kad greičiau pasveiktų? Taip. Meilės, ramybės, pakankamai skysčių ir drėgmės kambaryje. Ir ledinuką be cukraus. Šitos priemonės tikrai padės.

O kaip vaistai nuo kosulio? O su vaistais nuo kosulio yra sudėtinga. Visų pirma, beveik visi nereceptiniai ir receptiniai vaistai „nuo kosulio“ yra „kosuliui“. Vaistai, skirti suskystinti skreplius, padidinti skystų skreplių kiekį, pajudinti juos link išėjimo – skirti ne raminti, bet skatinti kosulį ir atsikosėjimą. Tad kuo ilgiau vartojame – tuo ilgiau kosėjame, ypač, jei kalbame apie siaurus, greitai skrepliais užpilamus vaikų arba dėl metų ir lėtinių ligų naštos silpnai ventiliuojamus jų močiučių kvėpavimo takus.

 

Bet kokį kosulį reikia sudrėkinti. Ginčytina nuomonė. Kol nėra skreplių – nėra ko skatinti jų gamybos ir atsikosėjimo. Kvėpavimo takų gleivinė ligos pradžioje ir taip sudirgusi, dar papildomai versti ją dirbti ir gerti atsikosėjimą skatinančių vaistų yra tas pats, kaip versti dainuoti užkimusį solistą. Tokiais atvejais labiau padėtų inhaliacijos ir kosulį slopinantys preparatai.

Kosulį slopinančius vaistus galbūt ir būtų galima pavadinti vaistais „nuo kosulio“. Jie skirti suretinti sausą, draskantį kosulį, kuris dažniausiai puola peršalimo pradžioje. Ir geriami 2-3 dienas ligos pradžioje, o ne kelias savaites, kai pavargome kosėti ir skrepliuotis. Tiktų alegorija „savaitgalio nuodėmė“ – didelis noras penktadienį pradėti pažintį ir jokio noro pirmadienį ją pratęsti. Netinka mažiems vaikams ir esant drėgnam kosuliui.

Priešalerginiai vaistai netinka kosulio gydymui. Net jei kosulys sukeliamas alerginės bronchų astmos. Taip, jie gali sumažinti varvėjimą iš nosies ir tokiu būdu sumažinti balso stygų dirginimą, tačiau kartu sausina kvėpavimo takų gleivines, sukausto skreplius, apsunkina jų pasišalinimą. Jie negydo alergijos, tik mažina tam tikrų simptomų pasireiškimą, ir į tų simptomų sąrašą kosulys neįeina.

Pseudoefedrinas – ta pati istorija. Sutraukia kraujagysles, sumažina gleivinių drėkinimą, apsunkina atsikosėjimą, o dirginimo nepalengvina. Dar pakelia kraujospūdį, kad sausai kosinčiam greičiau kas nors galvoje pratrūktų. Ne mūsų pasirinkimas.

 

Sudėtiniai preparatai nuo peršalimo. Tai, kas skirta viskam, dažniausiai netinka niekam. Sudėkite visus aukščiau aprašytus vaistus, pabarstykite didele vitamino C doze, kad pakiltų skrandžio rūgštys, pastiprinkite maksimaliomis paracetamolio dozėmis, kad apkrautų kepenis, užpilkite karštu vandeniu, kad nebūtų aišku, nuo ko pila prakaitas ir širdis baladojasi – štai ir super vaisto super pašalinis poveikis. Jeigu Jums padeda – labai gerai, tikriausiai dėl Jūsų šį kokteilį ir gamino (kažkam gi ir serbentų skonio alus patinka). Tik, kaip ir serbentų alaus, taip ir karšto „nuo visko“ gėrimo nereikėtų padauginti ar kelias dienas iš eilės vartoti – bus prastai ir kepenims, ir galvai, ir skonio suvokimui.

Žolelės. Vien žolinių vaistų Lietuvoje registruota daugiau nei pusė šimto. O papildų, užpilų, trauktinių, savadarbių antpilų su ruginukėmis ir kitokios kilmės abejotinos kokybės alkoholiu – nesuskaičiuosi. „Iš gamtos mes atėjome, gamtoje ir pagalbą rasime“. O negalvojote, kad gamta džiaugiasi mūsų atsikračiusi ir taip, kaip mes su ja elgiamės, labiau keršija nei padeda? Kosulio ir vėmimo refleksai yra giminingi, jų dirgikliai yra panašūs, tad veikiant vieną, gausime ir kitą. Daug žolių, skatinančių kosulį, skatins ir pykinimą. Tėveliai, daug išgersite „Trejų devynerių“ pakaitom su absentu ir mėtiniu likeriu? Koks ryte skonis burnoje bus? O vaikams nuo trijų žolelių sirupų bus kitaip? Vargšės atžalos labiau kosti ir springsta dėl pašalinio poveikio nei nuo ligos.

 

Šeimos receptai. Visą gyvenimą visa šeima vartojo čiobrelių arbatą ir sėkmingai pasveikdavo? Šaunu. Nieko neturiu prieš šeimos tradicijas. Galite net čiobrelį su šalaviju pamaišyti. Bet negirdykite vaikui 3–4 žolelių sirupų vienos ligos gydymui.

Bet gi nesuveikė vaistai, ką dar daryti? O Jūs domėjotės, per kiek laiko turi suveikti? Atsikosėjimą skatinantys ir gleives tirpinantys vaistai palengvina simptomus trečią-ketvirtą dieną nuo vartojimo pradžios. Pirmadienį išgėrėte vaistų – ketvirtadienį suveiks. Kaip nereikia nervingai penkiasdešimt aštuonis kartus spausti interneto ženkliuko kompiuteryje norint greičiau paklausyti Morozovo, taip ir kaitalioti sirupėlių nereikia. Penkiasdešimt aštuoni atidaryti Explorer‘io langai nepagerins išmaniosios mašinos, o toks pat žolelių kiekis – skrandžio darbo.

Bronchus plečiantys. Tik tada, kai tikrai reikia plėsti. Užsikosėjus atsiranda švokštimas, sunku iškvėpti, gydytojas girdi spazmą plaučiuose – vaistų reikia. Kitais atvejais plėskite ne bronchus, o savo akiratį.

 

Taurės, garstyčių pleistrai, aitrūs tepalai ir karštos bulvės tarp menčių turi du privalumus. Pirmas – suprasite, ar Jums patinka BDSM, antras – palengvina simptomus sveikimo metu. Garstyčių lapai, kaip ir burnos kaištis, ūmaus kosulio metu netinka – seilės, dusulys, springimas ir jokio malonumo. O štai mažėjant ūmumui (kaip ir ligos, taip ir aistros) – labai sveikintinas papildomas padirginimas ir paskatinimas.

Apibendrinant:

Idealaus vaisto nuo kosulio nėra.

Lengviausias būdas padėti sau ir vaikui – drėgmė, arbata ir ledinukas. Tik tada, kai nepavyksta susitvarkyti ir kosulys tikrai vargina, verta ir galima griebtis vaistų.

Ar cheminiai, ar žoliniai vaistai – jokio skirtumo, svarbiausia nepersistengti.

Ligos pradžioje, kol jis sausas ir draskantis – tiktų kosulį slopinantys. Vartojame 2-3 dienas.

Pradėjus atsikosėti – atsikosėjimą skatinantys. Vartojame juos, kol palengvės atsikosėjimas ir ilgiausiai 1–2 dienas po to.

Liko pakosčiojimas ir krenkštimas rytais ir giliau įkvėpus – naminiai refleksoterapijos metodai.

Visą tą laiką nepaleidžiame arbatos puoduko iš rankų.

Likite sveiki ir negąsdinkite aplinkinių savo fiziologiniais refleksais.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Valerijus Morozovas

(7)
(0)
(7)

Komentarai ()